17 metų Palangos prokuratūrai vadovavusi klaipėdietė Nijolė Požarskienė prisiminė, kai ji pasiryžo dirbti kurorte, ją nedviprasmiškai įspėjo.
"Manęs paklausė, ar aš žinau, kad ten – Tvin Pyksas. Iš karto tuo nepatikėjau. Paskui teko bendrauti su Druskininkų meru ir prokuroru, pasiteiravau, ar pas juos irgi tas pats. Jie tikino, kad jų žmonės kitokie nei palangiškiai. Palangoje gyvuoja fetišizmas. Čia garbinami pinigai, daiktai ir žemės, kitokių vertybių ten nėra", – tikino buvusi kurorto vyriausioji prokurorė.
N.Požarskienė teigė, kad ją gelbėjo tik tai, kad ji ten negyveno. Antraip esą būtų buvę labai sudėtinga.
"Ten gyvena išskirtiniai žmonės, tegul jie ant manęs nepyksta, bet per tą 17 metų aš juos tikrai perpratau. Tradiciškai visi pešėsi dėl turto", – neslėpė N.Požarskienė.
Buvusi prokurorė pasakojo atvejį, kai vienas kaunietis nusipirko Palangoje namą ir nuolat pykosi su savo kaimynais.
"Skundus į prokuratūrą rašė ir vieni, ir kiti. Nepasidalydavo kiemu, veranda. Tas betikslis, absurdiškas karas truko gal 6 metus", – prisiminė N.Požarskienė.
N.Požarskienė pastebėjo išskirtinį palangiškių bruožą, kuris, beje, būdingas ir daugeliui kitų šalies gyventojų. Tai – polinkis skųsti.
Palangos tarpukario šviesuolių Liudo ir Stasės Vaineikių anūkei Rūsnai Vaineikytei tarybiniais laikais teko dirbti Vykdomojo komiteto Architektūros skyriuje. Tada palangiškiai nesidraskydavo dėl kelių centimetrų žemės, nes visa ji buvo valstybinė. Bet viskas pasikeitė, kai prasidėjo turto grąžinimas.
"Tas nuosavybės atkūrimas buvo pats bjauriausias, pats šlykščiausias laikas. Tada brolis broliui kibo į gerklę. Juk sumos buvo milžiniškos. Truputį kas ne taip, ir – į teismą. Bylinėdavosi be galo, susipykdavo. Žmonės baisiai susipriešino, nutolo vieni nuo kitų ir lig šiol vieni kitų bijo", – įsitikinusi R.Vaineikytė.
Gyvuoja nuostata "aš turiu, o tu nematyk, ką aš turiu". Jaunosios Palangos kartos perspektyvas šiame kurorte R.Vaineikytė vertina atsargiai.
Paradoksalu, bet visame šiame lengvų pinigų ir žemių dalybų fone Palanga garsėja šviesuoliais. Jų ir šiandien kurorte yra nemažai, vien dailininkų ir liaudies meistrų yra per 100, tačiau jie paskęsta bendroje pinigus siurbiančioje masėje.
