Palangiškiai jau net nebeslepia, kad pritrūkus vietinės darbo jėgos tenka ją „importuoti“ iš Ukrainos. „Ne vienas verslininkas virėjų ir kambarinių darbui samdo ukrainietes. Lietuvių surasti tampa vis sunkiau. Koją pakišo ir pavėlinta mokslo metų pabaiga, dėl kurios darbo ieškoti neskuba ir moksleiviai“, – DELFI sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Anot jos, verslininkai darbuotojams visuomet suteikia minimalias apgyvendinimo sąlygas, o atlygis esą tikrai siūlomas didesnis už minimalų.

Trūksta motyvacijos

Darbuotojų stygius Neringoje – tradicinė bėda, patvirtino ir nidiškė verslininkė Irma Baltrušaitienė. Anot jos, kita bėda, kad ne visi atvykstantieji nori ir moka dirbti. „Kur Lietuvoje darbuotojų netrūksta? Jaunimas arba dar mokosi, arba jau laiko egzaminus. O dirbti reikia jau dabar. Taip visuose regionuose, nesame Vilnius, negalime mokėti po 2000 eurų algų. Užtat jaunimas nori uždirbti daug, tiesa, dirbti nelabai ką moka ir nori“, – apgailestavo verslininkė.

Pasak jos, į Nidą dažniausiai čia atvyksta vyresnių klasių moksleiviai. „Būna ir tokių, kurie atvažiuoja dirbti, tačiau neturi jokių įgūdžių. Nei dirbti moka, nei žino, kaip elementarią tvarką palaikyti. Akademijų nereikia būti baigus, tačiau valyti ir tvarkyti reikia mokėti, žinoti, kas yra švara. Neturi vaikai šitų įgūdžių“, – konstatavo I. Baltrušaitienė.

Praėjusiais metais Nidoje kambarinėmis dirbusios abiturientės iš Anykščių patvirtino, kad joms buvo suteiktas ir kambarys, ir skiriamas maistas. Merginoms reikėjo iki 15 valandos tvarkyti kambarius, o vėliau jau buvo laisvos. Nepaisant tokio, atrodytų, lankstaus darbo laiko, merginas labai varžė perdėta šeimininkės kontrolė, kuri visur „kišo nosį“ ir „labai aiškino“. Vieną vakarą susiruošus išeiti pasivaikščioti po miestelį jau pilnametystės sulaukusios daugės labai nustebo, kai rado užrakintas jų kambario duris. „Buvo dar tik 20 valanda vakaro... Bet mes vis tiek pro langą išlindome“, – juokėsi draugės.

Pavalgydina ir apnakvina

Neringos verslininkai stebėjosi, kad į šį atokų kurortą sezoninių darbuotojų prisivilioti tampa vis sunkiau. Personalo jau nebedomina net veltui suteikiamas apgyvendinimas.

Algima Noreikienė, viešbučio „Nidos banga“ direktorė, DELFI sakė, kad ją stebina oficialioji statistika, kurioje nurodoma, kad nedarbo lygis Lietuvoje siekia apie 7 proc., o iš jų net 2 proc. ilgalaikių bedarbių.

Darbo birža skelbia, kad bedarbių yra labai daug, bet kur jie visi? Skambinančiųjų ir klausiančių apie galimybę dirbti yra labai daug, tačiau kai reikia atvažiuoti ir pradėti dirbti, ne visi ir atvažiuoja. Nidiškiai neina dirbti, jie geriau gintarus pardavinėja. O atvažiuoti žmogui į Nidą palikus savo šeimą... Nors turime ir bendrabutį, kuriame apgyvendiname atvykusius darbuotojus. Visi darbuotojai gali ateiti prie „švediško stalo“ likučių ir pavalgyti. Taip juk būna visuose viešbučiuose užsienyje. Nors taip neturėtume elgtis, reikėtų apmokestinti, bet to nedarome. Ką tu paimsi iš to nedidelio atlyginimo? Tai yra papildomas priedas prie tų nedidelių lietuviškų algų“, – sakė A. Noreikienė.

Sezoninis darbas

Ji pripažino, kad algos jos įmonėje nėra didelės, tačiau ir ne pačios mažiausios. „Mokame didesnę nei minimalią algą. Kambarinės šiemet gaus 500 eurų neatskaičiuos mokesčių, arba 429 eurus į rankas. Virėja – 700 eurų. Gal normaliai? Daugiau mokėti negalime“, – vardijo verslininkė.

Kiti verslininkai stengiasi nutylėti faktą, kad apgyvendina savo darbuotojus. Esą gali sulaukti perdėto Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio. Ne kartą neringiškius siekta papildomai apmokestinti. Esą nakvynė yra paslauga, kuri turi savo vertę, todėl ir gali būti įvertinta kaip atlyginimo dalis, nuo kurios reikia mokėti mokesčius.

Kliūtis darbui – šeima

Su panašiomis problemomis susiduria ir bendrovės „Regmonida“ direktorė Regina Mockienė, kuriai priklauso restoranas „Ešerinė“. Tačiau teigė suprantanti, kad žmonėms sunku keliems mėnesiams išsiskirti su šeima ir pakeisti gyvenamąją vietą.

„Viena iš problemų, sulaikanti darbuotojus, šeimyninė. Kai kas negali palikti mažų vaikų arba vyrai jų neišleidžia. O kiekvieną dieną važinėti į Nidą ne kiekvienam paranku. Todėl ir skaičiuoja, kuriam laikui gali atvažiuoti – penkioms dienoms, savaitei, ar ilgesniam laikui“, – atskleidė verslininkė.

Ji konstatavo, kad su sezoninių darbuotojų stygiumi susiduria kasmet, tačiau šiemet ši problema išryškėjo ypač stipriai, todėl teko pasitelkti ir ukrainiečius.

„Išskyrus šešiolikmečius ar septyniolikmečius, niekas net neskambina. Bet ne visi moksleiviai gali dirbti. Gal jiems to noro ir užtenka vienai, dviem dienom. Gelbsti tie keli nuolatiniai darbuotojai, kurie jau dirba kelerius metus. Jie pas mus atvyksta iš Vilniaus, Šilutės, Mažeikių rajono. Juos tenkina mūsų sąlygos, todėl jie ir atvažiuoja. Didžioji dalis kitų važiuoja kur nors kitur, arba nebeliko tų, kurie norėtų dirbti. Iš pradžių žmogus skambina, guodžiasi, kad jam labai reikia darbo, o po kelių valandų jau nebekelia ragelio, o jei ir pakelia, tai būna nebeadekvatus ir nebeįmanoma su juo susišnekėti. Reiškia, turi kažkokių kitokių problemų. Iš kitų regionų važiuoja vangiai, todėl aš taip pat užsisakiau ukrainiečių.

Bendrovė „Regmonida“, kuriai priklauso „Ešerinė“, darbuotojams, kaip ir kitos Neringos įmonės, yra įrengusi specialius kambarius.

Paklausta, ar bendrovės darbuotojams skiriamas ir maitinimas, R. Mockienė nusijuokė: „Kuri pelė ant aruodo nugaišo?“

Neringos verslininkai prisipažino, kad ne tik darbuotojų sulaukia mažiau. Mažiau į šį kurortą atvažiuoja ir poilsiautojų.

„Kita vertus, o ką veikti toje Nidoje? Visi važiuoja į Druskininkus, Palangą, Birštoną. Ta Nida yra tokia, kokia yra. Pavyzdžiui, atvažiuoja žmogus, užsisako kambarį trims naktims. Vieną dieną pavaikščioja tomis krantinėmis aptrupėjusiomis, kitą dieną sako ačiū labai, bet mes jau važiuojame kur nors kitur“, – juokiasi neringiškiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (987)