UAB „Saldus stalas“ – taip vadinasi Dalios įmonė, kurioje šiandien dirba 18 darbuotojų.
Pas ją į svečius užsukame susitarę vos kelios valandos prieš, bet verslininkė nepasimeta ir mus pasitikusi iškart vedasi į gamybos cechą bei stoja nuotraukai prie naujo gaminių dėžučių pakavimo aparato.
„Labai jau nebesinori su tais (prekybos-red.) tinklais dirbti. Žadu bėgti bent iš vieno. Ten pakliūti nelengva, bet...“, – mintį pradėjus jos nebaigia verslininkė, o pasivedusi į šoną pasakoja, kad savo gamintus skruzdėlynus šiandien tiekia į 5 prekybos tinklus Lietuvoje.
Verslininkė pasakoja prieš tai turėjusi savo sodybą su pobūvių salėmis, ten veiklą vykdžiusi 18 metų, tačiau šiandien jau tuo nebeužsiimanti.
Kai svečiuojamės, didelėje gamybos salėje pluša dar būrys pagalbininkių. Jos iš didelės keptuvės su žnyplėmis iškeptus skruzdėlyno lakštus traukia lauk bei krauna į dubenį.
„Čia, iš visiškai apleisto pastato, griūvančio, po truputį susitvarkėme, turėjau viltį, kad šiemet pavyks atlikti renovaciją ir iš lauko pusės, bet neišeis“, – sako vadovė ir priduria būtent šiame pastate su kolektyvu dirbanti antri metai.
Kaip sako prisėdus, verslas šiuo metu sekasi gerai, tačiau labai didelių problemų kelia augančios žaliavų kainos, mat jų augimas prasidėjo liepos mėnesį ir tęsiasi iki šiol.
„Problema ta, kad dirbdamas su prekybos tinklais gaminio kainos tu nepadidinsi, nors žaliavos ir brango.
Pavyzdžiui, man reikia aliejaus, kurį labai prižiūriu. Anksčiau litrą pirkdavau už eurą, o dabar už tą patį moku 1,8 Eur. Taip pat brango kiaušinių masės gamyba ir net popierinės pakuotės.
Didelė pakuotė, prekes krauti prekybos centrams, anksčiau kainavo 68 centus, o dabar jos kaina – 88 centai, o vienu kartu išveži kelis šimtus dėžių.
Tokio brangimo su tais keliais centais, kuriais prekybos tinklai man leido padidinti kainą, bendro kainų kilimo pavyti neįmanoma“, – sako ji ir tikina, kad jos gaminių kainos pakėlimas, dėl kurio sutiko prekybos tinklai, buvo tik 9 centai. Kai kalbamės, Dalia pasakoja, kad į prekybos tinklus kreipėsi su dar vienu prašymu, kainą kelti 10 centų.
„Jei neleis didinti, reiks rašyti laišką, kad nutraukiu sutartį. Jeigu neis susitarti, tada išeisiu iš jų. Nes kam dirbti? Kol kainos nekilo, tikrai viskas buvo gerai“, – sako ji.
Su prekybos tinklais verslininkė dirbti pradėjo labai lengvai ir, kaip pasakoja, būdama drąsi pati jiems paskambino.
„Sugalvojau ir paskambinau tinklui. Pasakiau, kad turiu gaminį, o jie pasiūlė atvažiuoti degustacijai. Nuvažiavau ir pasisekė, o dabar jie patys manęs nepaleidžia“, – juokiasi ji ir skaičiuoja, kad į prekybos tinklus per mėnesį vien pačių mažiausių gaminio dėžučių išveža apie 20 tūkst. vnt., o skaičiuojant bendrai – apie 35 tūkst. vnt.
„Ir viskas gaminama rankutėmis. Jokios technologijos to nepadarys. Vienintelis dalykas, kas galimas, tai pakavimo linija, o visas kepimas, dėjimas į dėžutes – tik rankomis“, – priduria ji.
Dalia pasakoja, kad dabar akcijų parduotuvėse – labai daug, tačiau ji jas šiandien matanti ne kaip klientė, o kaip gamintoja.
„Tai kiek tie gamintojai temps? Akcija yra daroma iš gamintojo kišenės, ne iš pardavėjo“, – sako ji.
Pasiteiravus, kas moteriai šiandien versle sunkiausia, ji sakosi laukianti leidimo pakelti savikainą, kuri kompensuotų žaliavų brangimą.
„Matau, kad Lietuvoje smulkus verslas nebėra reikalingas.
Man jokių lengvatų nereikia, bet kažkiek sistema turėtų skirtis nuo didžiųjų verslų“, – svarsto ji.
Dalia savo gaminamų skruzdėlynų į užsienį nesiunčia. Sako, kad jei pradėtų tokį verslą, dabartinės patalpos gamybai būtų ženkliai per mažos.
„Turėčiau galimybę eksportuoti į Vokietiją, ten galėčiau dirbti su dviem dideliais rusų tinklais, bet tiesiog to nedarau, nes trūksta vietos gamybai.
Dabar mano planuose – dar vieno naujo gaminio paleidimas. Tai bus „Tinginys“. Jį taip pat turėtų būti galimybė įsigyti prekybos tinkluose. Dabar dėl to ieškosiu 6 naujų darbuotojų“, – sako ji.
