Padavėjas: Palangoje uždirbu daugiau nei Olandijoje

Įprasta manyti, kad vasara yra poilsio metas, tačiau dauguma jaunų žmonių savo atostogas praleidžia ne gulėdami prie jūros, o bandydami papildomai užsidirbti. Vienas iš tokių – druskininkietis Mindaugas Pletkus, savo vasarą nusprendęs praleisti dirbdamas kavinėje Palangoje.

J. Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje „Jūros akis“ dirbantis 25 metų vaikinas turi teatro mokytojo išsilavinimą, tačiau jau trečius metus teatrinių užsiėmimų vedimą derina su padavėjo darbu. Iš pradžių uždarbiavęs Druskininkuose, šiemet jis laimę bando Palangoje. Kaip tikina, kol kas sėkmingai – pirmą mėnesį jis žada uždirbti daugiau nei 4000 litų.

Išrankiausi – rusai, dosniausi – lenkai

Ne paslaptis, kad Palangoje poilsiauja ne tik lietuviai, bet ir kitataučiai. Vaikino teigimu, geriausia, jei žmogų aptarnauji pagal tai, kokios tautybės jis yra. Taip galima išvengti bereikalingų konfliktų ir gauti daugiau arbatpinigių.

„Su lietuviais pakanka kuo trumpiau pabendrauti: greitai, konkrečiai viską išsiaiškinti. Jie dažniausiai žino, ko nori. Tikisi, kad nelįsi į akis ir greitai atliksi savo darbą. Kitataučiai nori daugiau pabendrauti, klausia, kokie patiekalai yra populiariausi, prašo rekomendacijų“, - apie skirtingus klientų įpročius pasakojo M. Pletkus.

Vaikinas patikino, kad nuo tautybės priklauso ne tik reikalavimai padavėjui, bet ir požiūris į maistą. Lietuviai labiausiai mėgsta senovės virtuvę ir bulvinius patiekalus. Tokius patiekalus pamėgę ir lenkai – taip jie bando susipažinti su tradicine lietuviška virtuve. Tačiau rusai dažniausiai renkasi įmantresnį maistą, pavyzdžiui, gerą jautienos kepsnį.

M. Pletkaus teigimu, įdomu tai, kad dosniausi arbatpinigių atžvilgiu yra lenkai – jie įpratę palikti apie 20 procentų pinigų nuo sumos, kurią išleido. Lietuviai dažniausiai palieka 3-5 litus. Vaikino arbatpinigių rekordas – 100 litų, gautų vieno aptarnavimo metu.

Džiaugiasi darbo sąlygomis

Vaikinas paneigė mitą, kad padavėjai darbe kankinami. Tai yra turi kęsti beprotiškai ilgas darbo valandas, o už tai mokama labai mažai. Kavinėje „Jūros akis“ padavėjai savo darbo dieną pradeda nuo 9 ryto ir dirba iki maždaug 18 valandos, arba nuo 16 val. ir iki paryčių, tačiau visos darbo valandos yra skaičiuojamos ir apmokamos, o jei tenka užsibūti ilgiau, kitą kartą gaunama daugiau išeiginių.

„Man asmeniškai geriausiai dirbasi nuo 16 valandos, nes tada pagaunu visą ritmą, įsivažiuoju ir noriu, kad žmonės eitų, o ne kad jų nebūtų. Netiesa, kad padavėjai algą susirenka iš arbatpinigių. Bent jau čia yra labai geros sąlygos. Atlyginimas skiriamas pagal tai, kokia yra tavo motyvacija, kaip noriai dirbi, skaičiuojami procentai nuo apyvartos. Dar negavau atlyginimo, bet spėju, kad jis bus apie 2 tūkstančiai litų. Arbatpinigių tikiuosi surinkti panašiai tiek pat“, - pasakojo vaikinas.

Praėjusią vasarą jis buvo išvykęs į Olandiją, kur dirbo valstybinėje įmonėje, užsiimančioje aplinkotvarka. Ten pjovė žolę, tvarkė aplinką. Nors darbo sąlygos buvo geros, užsidirbti pavyko dvigubai mažiau, nei šiemet tikisi gauti Palangoje – 2,5 tūkstančio litų.

Palangoje žmonių kultūra prastesnė nei Druskininkuose

Vaikinas padavėju dirbo ir Druskininkuose, ir Palangoje, tad jam teko sutikti daug įvairių žmonių. Labiausiai jį stebina tai, kaip stipriai skiriasi žmonių mentalitetas kiekviename iš šių miestų.

„Druskininkuose užsieniečiai yra kultūringesni, labiau išpuoselėtu skoniu su jais galima padiskutuoti protingais klausimai, net nustembu, kad jie taip daug žino apie vyną. Į Palangą daugiau atvyksta turistai iš gretimų miestelių bei Latvijos, Kaliningrado. Labai skiriasi žmonių mentalitetas“, - atviravo padavėjas.

Tačiau žmonių neišmanymas jį stebina tiek Palangoje, tiek Druskininkuose. Pasirodo, padavėjams tenka atsakinėti į daug keistų klausimų.

„Sunkiausia nesuprunkšti, nes taip įžeisi žmogų ir jis supyks, - pasakojo M. Pletkus, - tačiau kartais ištverti neįmanoma. Kartą bedirbant Druskininkų akvaparke priėjau aptarnauti moterį su sūnumi. Maistą jie rinkosi iš vaikiško meniu. Ten buvo bulvytės fri su pomidorų padažu, tačiau ji klausė, ar tas padažas yra arbata. Nežinau, kodėl jai šovė į galvą, kad tarp bulvyčių fri bus įstatytas indelis su arbata... Kai turi patirties, dauguma klausimų gali būti juokingi, tik nereikia to parodyti klientui. Pavyzdžiui, klausia, ar išsirinktoje picoje yra sūrio? Visose picose yra sūrio, tokia yra ta pica.“

M. Pletkus patikino, kad padavėjo darbas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvas. Iš tiesų jis turi puikiai išmanyti apie maistą, gėrimus, jų derinimą, sugebėti patarti ir parinkti maistą neapsisprendžiančiam žmogui. Visam tam išmokti vaikinui prireikė pusantrų metų, tačiau dabar jis tikina galintis sėkmingai dirbti su bet kokio tipo klientais.

„Vasarą labiau apsimoka dirbti Lietuvoje nei važiuoti į užsienį. Dabar Palangoje esu drauge, kuri dirba gretimoje kavinėje. Ateityje žadu dirbti teatro mokytoju Lietuvoje, o į užsienį žadu vykti nebent dėl to, kad užsidirbčiau nuosavam būstui“, - tikino vaikinas.