Testas, kurio tikslas buvo atskleisti sukčiavimo mastą, parodė, kad bankų darbuotojai paprastai yra tokie pat sąžiningi, kaip ir kiti žmonės. Tačiau jie ima sukčiauti, jeigu jų galvoje įsijungia „darbinė aplinka“.
Tokį eksperimentą atlikę mokslininkai sako, jog su šia problema galima kovoti įvedus etikos kodą, panašų į Hipokrato priesaiką, kurią duoda medikai. Taip būtų siekiama įtvirtinti sąžiningumo kultūrą, o ne sutelkti dėmesį į trumpalaikę asmeninę naudą.
Ciuricho universiteto atstovo Michelio Marechalo vadovaujami mokslininkai pakvietė 128 stambaus tarptautinio banko darbuotojus sudalyvauti tyrime, kurio metu jų buvo paprašyta niekam nestebint nurodytą skaičių kartų mesti monetą ir vėliau pranešti, kiek kartų monetai nukritus viršuje buvo skaičius, o kiek kartų – herbas.
Prieš tai eksperimento dalyviams buvo pažadėta 20 JAV dolerių premiją už kiekvieną kartą, kai moneta nukris tam tikra puse į viršų. Taigi buvo paskata sukčiauti dėl „skaičių“ ir „herbų“ skaičiaus, kuris teoriškai turi būti lygus – 50:50.
Dauguma tokį testą atlikusių žmonių elgiasi stebėtinai sąžiningai, net jei yra ir finansinė paskata sukčiauti, nurodė mokslininkai. Ir net bankų darbuotojai elgiasi sąžiningai, jeigu jie mano, kad tyrimo organizatoriams yra nežinoma jų profesija.
Tačiau jei bankų darbuotojai prieš testą yra „paruošiami“ galvoti apie savo darbą jiems užduodant tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, „Kokiame banke dabar dirbate?“, jie praneša, kad 58,2 proc. atvejų moneta iškrito ta puse į viršų, už kurią mokama premija. Šis rodiklis yra gerokai didesnis už 51,6 proc. „premijinių“ metimų, kuriuos nurodo kontrolinė ne banko darbuotojų grupė.
„Šis efektas yra būdingas išskirtingai bankų darbuotojams, nes kontroliniai eksperimentai su kitų sričių darbuotojais ir studentais parodė, jog jie neima sukčiauti net tuomet, kai žinoma jų profesinė tapatybė ar akcentuojami su bankais susiję dalykai, – savo išvadose, kurios buvo išspausdintos žurnale „Nature“, teigia mokslininkai. – Mūsų rezultatai rodo, kad vyraujanti verslo kultūra bankų sektoriuje silpnina ir kenkia sąžiningumo normai, todėl labai svarbu imtis priemonių atkurti sąžiningumo kultūrą.“
Mokslininkų nuomone, vyraujanti verslo kultūra bankų sektoriuje skatina nesąžiningą elgesį, kas prisidėjo prie šio sektoriaus reputacijos smukimo po 2008 metais kilusios pasaulinės finansų krizės.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad bankai turėtų skatinti sąžiningą elgesį pakeisdami normas, kurios asocijuojasi su jų darbuotojų profesine tapatybe“, – sakė mokslininkai.
