Pernai vasarą prasidėjęs masinis popieriaus trūkumas lėmė beveik dvigubai išaugusias popieriaus kainas. Krizę vėliau paskatino streikas Suomijos popieriaus gamykloje, prasidėjęs karas Ukrainoje, logistikos kaštų augimas bei keleto Europos gamyklų užsidarymas. Anot ekspertų, šiandien popieriaus rinka stabilizuojasi, pradedamas matyti naujas šio produkto pasiūlos ir paklausos balansas, tačiau palankesnes prognozes aptemdo kylančios energetikos kainos bei recesija.
Keičiasi vartotojų sprendimai
Dar pavasarį neramumų spaustuvėms kėlęs popieriaus trūkumas šiandien situaciją leidžia vertinti palankiau. Pasak spaustuvės „KOPA“ vadovo Sauliaus Mudėno, popieriaus tiekimo, spaudos gamybos terminai trumpėja.
„Metų pradžioje popieriaus trūko, spaustuvės stengėsi jo nusipirkti, kai tik buvo galimybė, bei kaupė atsargas sandėliuose. Dabar tiekimas normalizuojasi, popierių vėl perkame pagal poreikį. Žinoma, popieriaus tiekimo trikdžiai vis dar galimi, tačiau kur kas mažesnio masto“, – sakė S. Mudėnas.
Beveik 2 kartus išaugusios popieriaus kainos turi įtakos paklausos mažėjimui. Tai rodo ir per pastaruosius mėnesius pasikeitę vartotojų sprendimai.
„Praėjusių metų rudenį stebėjome paniką, nes dėl brangstančio popieriaus užsakymų kiekis augo, daugelio spaustuvių gamybos terminai ilgėjo dėl perkrovos. Dabar jaučiamas sumažėjęs užsakymų srautas, nes dalis užsakovų mažina apimtis, siekdami likti suplanuotų biudžetų rėmuose, kai kurie klientai taip pat atideda projektus laukdami stabilumo rinkoje. Žinoma, išliko ir tokių, kurių sprendimams rinkos situacija įtakos neturėjo“, – sakė ekspertas.
Kainos augimo galimybes numatyti sunku
Gegužės mėnesį ekspertai teigė, jog per 12 mėnesių popieriaus kaina pakilo 70 proc. Spaustuvės „KOPA“ duomenimis, šiuo metu išaugimas siekia 85 proc., tačiau pastaraisiais mėnesiais augimas sulėtėjo.
„Palyginimui, per 2022 m. devynis mėnesius spaustuvė „KOPA“ nupirko 6 proc. mažiau popieriaus nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau už jį sumokėjo 58 proc. daugiau, – teigė S. Mudėnas. – Per pastaruosius 5 mėnesius pastebėjome nedidelį popieriaus kainos augimą – iki 5 proc.
Tai rodo, jog brangimas sulėtėjo – kai kurie tiekėjai per šį laikotarpį kainų nebekėlė. Tolimesnio potencialo augti kainoms neįžvelgiame, tačiau esamą situaciją vertiname kaip trapų stabilumą dėl nežinomų energijos kainų šaltais žiemos mėnesiais“.
Visgi profesionalios spaudos įrangą tiekiančios bendrovės „Libra Vitalis“ popieriaus prekybos skyriaus vadovas Dalius Siudikas tendencijas vadina gana neaiškiomis. Pasak eksperto, buvo tikėtasi, kad su paklausos mažėjimu kris ir kainos.
„Popieriaus paklausa mažėja visoje Europoje, tačiau kainos laikosi. Keisčiausia, kad kai kurios popieriaus gamyklos ir toliau jas kelia. Spalio pradžioje jos tai argumentavo energijos kainų didėjimu, – sakė D. Siudikas – Pastebime ir tai, kad kai kurios popieriaus gamyklos Europoje dėl to užsidaro“.
Tarptautinės Portugalijos celiuliozės ir popieriaus gamybos įmonės „The Navigator company“ pardavimų vadovo Michel Cartesan teigimu, nereikia atmesti galimybės, jog dėl didėjančių gamybos sąnaudų kainų bei kai kurių gamyklų užsidarymo, kainos dar vis gali pakilti.
Recesija skatins Azijos gamyklų susidomėjimą Europa
Nors popieriaus rinkai ekspertai pranašauja stabilesnius 2023-iuosius, kai kurioms spaustuvėms gali tekti užsidaryti. Anot S. Mudėno, tikėtina, jog recesija paskatins daugelį ieškoti stipresnių, itin patikimų, stabilių spaudos paslaugų tiekėjų, todėl silpnesnės spaustuvės gali bankrutuoti.
Dėl recesijos, mažos popieriaus paklausos Azijos rinkoje ir dar kelių priežasčių, Azijos popieriaus gamyklos gali būti vis labiau suinteresuotos teikti paslaugas Europoje.
„Azijos gamyklas taikytis į Europą skatins keli veiksniai: tiek recesija, tiek maža popieriaus paklausa jų rinkose, palyginus didelės kainos Europoje bei tai, kad Azijos gamyklos negali parduoti popieriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes yra baudžiami už kainų dempingą“, – sakė M. Cartesan.
Specialistas neatmeta dar vienos galimybės – prognozuoja galimą popieriaus rūšių mažėjimą. 2021 metais rinkoje nebeliko daugiau nei 4 mln. tonų įvairios rūšies popieriaus. Tikimasi, kad nebeliks dar 3.5 mln. Ypač pastebimas nekreiduoto popierius be medienos plaušų (angl. Uncoated Woodfree Paper, UWF) gamybos mažėjimas – per 11 metų jis nukrito 26 proc. ir, eksperto teigimu, per ateinančius 2 metus toliau mažės dėl aukštos celiuliozės kainos, cheminių medžiagų trūkumo, didelių energijos sąnaudų bei jos kainų kilimo.
