Naujovėse įžvelgia ir pliusų
Seimas užsimojo įpareigoti apdrausti visas transporto priemones, kurios važiuoja didesniu nei 25 km/h greičiu arba sveria daugiau nei 25 kilogramus ir važiuoja greičiau nei 14 km/h greičiu. Kaip teigė „Riedis.lt“ vadovas Lukas Kondratas, į šiuos galingumo parametrus pirkėjai dėmesį atkreipdavo ir anksčiau, dar neprasidėjus kalboms apie galimą jų draudimo reikalavimą.
„Dėl svorio, klausimas būdavo nebent tam, kad, jeigu reikėtų jį nešti, jeigu, pavyzdžiui, nėra lifto name. Dėl greičio – be abejo, kai kuriems žmonėms tai yra svarbu. Kai kuriems svarbu, kad būtų tas paspirtukas išvystantis iki 25 km/h greitį. Tada jis yra visiškai legalus, pavadinkime, ir jam nereikia jokių draudimų. Taigi, dauguma paspirtukų patenka į tą zoną, kur nieko nereikia daryti su tais paspirtukais. Tai liečia tik tuos, kurie išvysto numatytą greitį“, – pasakojo jis.
Tiesa, K. Kondrotas pridūrė, kad tokiuose naujuose sprendimuose galima įžvelgti ir pliusų.
„Juos galima legalizuoti ir pagaliau kažkaip važiuoti nebijant“, – teigė jis.
Suklusti vertėtų ir žoliapjovių savininkams
Drausti gali tekti ne tik galingus paspirtukus, bet ir tam tikras žoliapjoves. Tiesa, daugeliui gali kilti klausimas – kaipgi išmatuoti jos greitį? „Husqvarna“ atstovo Dominyko Stančiko teigimu, žoliapjovės greitis priklauso nuo to, kaip sparčiai patys ją stumiame.
„Neturėtų viršyti 5-6 km/h greičio“, – teigė jis.
D. Stančiko teigimu, ramūs gali likti ir klientai, turintys sodo traktoriukus.
„Visi sodo traktoriukai, skirti prižiūrėti nedidelius sklypus aplink namus – neišvystys tokių greičių.
Turėtų suklusti visi komunalininkai, prižiūrintys didelius plotus, parkus. Penktos serijos „Rider“ traktoriukai ir nulinio apsisukimo traktoriukai – jie jau yra rizikos grupėje, kuri papuola į tą kategoriją ir išvysto didesnį negu 14 km/h greitį. Tada draudimas bus privalomas“, – aiškino D. Stančikas.
Reikia nuraminti gyventojus
Pasak Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko, kalbant apie naujai priimtus sprendimus, vertėtų atsigręžti į žmones ir juos nuraminti.
„Pirmiausia, įstatyme nėra jokio žodžio apie jokias žoliapjoves. Nesvarbu, ar ta žoliapjovė robotas, ar ji stumiama rankomis – tai nėra transporto priemonė. Įstatymas kalba apie transporto priemones, reiškia, žmogus turi joje sėdėti, ją valdyti ar vairuoti, vežti ar krovinį, ar dar ką nors“, – aiškino jis.
Pašnekovas paaiškino, kokia draudimo tvarka galios paspirtukams. Tiesa, jo manymu, tai bus gana sudėtinga.
„Kiek kainuotų – parodys gyvenimas, bet įgyvendinti šitą įstatymą su paspirtukais bus labai problematiška. Pirma priežastis yra ta, kad jie nėra registruojami. Kitaip sakant, neįmanoma jų identifikuoti. Ką įrašyti į draudimo poliusą? Ką apdraudžiau? Tiesiog paspirtuką? Juk jis neturi valstybinio numerio, jis neturi jokių identifikacinių duomenų. Dar bus matyt, kaip čia vyks“, – teigė A. Križinauskas.
Jo teigimu, didžioji dauguma paspirtukų net ir neviršija 25 km/h greičio.
„Reiškia, didelė dalis paspirtukų išvis nebus draudžiama. Kalbame apie tokias galingesnes transporto priemones. Yra tokie panašūs į motociklus ar, galų gale, yra ir galingesni paspirtukai, kurie greičiau važiuoja, bet tai nėra didžioji dalis“, – ramino pašnekovas.
Tai – pirmas kartas praktikoje
Pasak Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus, tai, kad privalomasis civilinės atsakomybės yra atsietas nuo registravimo – pirmasis toks atvejis.
„Netgi pačioje direktyvoje nelabai gerai sugalvojo, kaip čia turėtų būti viskas. Įrašė ir paliko. Mes bendraujame su savo užsienio šalių kolegomis, tai kol kas dar nei viena valstybė normaliai nesugalvojo, kaip reikia įgyvendinti visa tai“, – teigė Algimantas Križinauskas.
Tačiau, pašnekovo teigimu, jeigu situaciją apverstume aukštyn kojomis ir į viską pažiūrėtume kitu kampu – daug ką suprasti būtų lengviau.
„Jeigu pažiūrėsime ne iš to, kuris draudžiasi pusės, bet iš to, kuris nukentėjo, nes šitas įstatymas yra orientuotas į nukentėjusįjį – čia jam nelabai svarbu, ar jis buvo draustas, ar nedraustas. Kaip ir šiandien yra su automobiliais – yra klausimas, kas atlygins žalą? Jeigu draustina transporto priemonė – atlygins biuras. Na, nereikia nukentėjusiam žmogui aiškintis su Vytuku ar Jonuku, ar jis turi pinigų, ar ne“, – teigė jis.
Pasak jo, nelaimės atveju, biuras reikiamą sumą išieškotų iš įvykio kaltininko.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
