Teko atšaukti nemažai skrydžių
Oreivio Giedriaus Leškevičiaus teigimu, natūralu, jog oro balionų situacija nuolat priklauso nuo oro sąlygų ar vėjų krypčių, tačiau faktas yra tas, jog šį sezoną „viščiukų“ skaičiuojama 70 proc. mažiau negu ankstesniais metais. Tiesa, skaičiai kiek geresni, nei buvo prognozuojama dar prieš sezono pradžią.
„Iki vasaros pabaigos, iki rugpjūčio antrosios pusės, tų skrydžių, jeigu anksčiau padarydavome 50 kelis per mėnesį, tai jų liko vienetais. Ant pirštų suskaičiuojamais vienetais – 8, 9 skrydžiai, priklausomai nuo mėnesio“, – teigė G. Leškevičius.
Pašnekovas paaiškino, kodėl atspirties tašku yra laikomas būtent rugpjūčio mėnesis.
„Rugpjūčio pabaigoje pagaliau buvo atrastas būdas šiek tiek daugiau planuoti. Ką tai reiškia? Anksčiau, kai tik buvo priimtos taisyklės, mes praktiškai neturėjome galimybės planuoti. Nors prognozės rodydavo vieną, mes, atvažiavę į starto vietą, gaudavome tik faktinius duomenis, kurie buvo stebimi oro uoste, lėktuvų kilimo, tūpimo take, 7 ar 10 metrų aukštyje. Tie duomenys buvo mums visiškai netinkami, netikslūs, nes balionas tame aukštyje tiesiog nebūdavo ir, kad prognozės rodydavo, kad mes galime skristi, tie duomenys dažnai parodydavo, kad negalime. Tai neleido mums planuoti“, – pasakojo oreivis.
Anot jo, dėl šios priežasties teko atšaukti daug skrydžių.
„Mes turbūt po kokio trečio ar penkto atšaukimo nusprendėme, kad neverta planuoti. Taip buvo iki rugpjūčio galo“, – teigė G. Leškevičius.
Rugsėjis toliau džiugina vasariškais orais, tad ir oro balionų oreiviai tokią palankią situaciją yra linkę išnaudoti tinkamai.
„Skrydžių skaičius tapo šiek tiek opmistiškesnis. Vietoje aštuoniasdešimt kelių procentų kritimo mes dabar jau galime stebėti septyniasdešimt kelių procentų kritimą“, – teigė oreivis G. Leškevičius.
Prognozės kitam sezonui
Pasak G. Leškevičiaus, norisi svajoti, jog kitą sezoną kritimas bus dar mažesnis.
„Norisi svajoti apie 50 procentų – čia labai drąsios svajonės iš mano pusės, kad tik 50 procentų kristų, lyginant su 2022-2021 metais. Kad bus skrydžių skaičius toks pats, koks buvo, mes jau nebesitikime. Tai neįmanoma. Mes tebeturime apribotą krypčių kampų diapazoną, kuriomis mes tiesiog negalime skristi dėl įvairiausių taisyklių, tvarkų ir taip toliau“, – pasakojo jis.
Visgi, anot pašnekovo, reikėtų pastebėti, jog, kai balionai skrenda, atsiranda ir keleivių.
„Kai balionai Vilniuje neskrenda, žmonės balionų nemato, tas balionų skaičius tikrai mažėja ir mes matome labai turistų mažėjimą. Visgi, Lietuva yra oreivystės šalis. Lietuvoje balionų skaičius visuomet, nuo oreivystės pradžios, kai išsivystė oreivystė Lietuvoje, patekdavo į pasaulio penketuką, ir tebepatenka į pasaulio šalių penketuką, pagal balionų skaičių, tenkantį gyventojų skaičiui. Mes esame vieni iš pirmaujančių pasaulyje“, – teigė G. Leškevičius.
Jo teigimu, natūralu, jog turistai, atvažiuodami į Lietuvą, tikisi ir nori išbandyti tokią pramogą.
„Dabar mes pastebime labai smarkų turistų sumažėjimą, nes Vilniuje tų balionų matome gerokai mažiau“, – tikino oreivis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
