Ši priemonė įtraukta į Ukmergės rajono savivaldybės tarybos programą, kuria siekiama stabilizuoti ir auginti jos gyventojų skaičių.
Kaip aiškino K. Zinkevičius, kol kas dėl visų detalių dar nėra nuspręsta, bet šiuo metu siūloma, kad pirmaisiais metais asmuo galėtų susigrąžinti 50 proc. savivaldybei tenkančio jo sumokėto GPM, antraisiais – 40 proc., trečiaisiais – 30 proc., ketvirtaisiais – 20 proc., o penktaisiais 10 proc.
Kaip žinia, į savivaldybės biudžetą pervedama tik dalis gyventojų sumokėto GPM. Konkretus procentas kasmet nustatomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Pavyzdžiui, 2021 metais ji siekė 47,62 proc.
Atitinkamai Ukmergės rajonas turėtų gauti apie 21,65 mln. eurų GPM, o tai sudaro 93,8 proc. visų savivaldybės prognozuojamų pajamų.
Apie 800 eurų
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekia 1566,4 euro „popieriuje“. Nuo jo per mėnesį sumokama apie 267 eurai GPM, o per metus susideda apie 3,2 tūkst. eurų suma. Maždaug pusę šios sumos (1,6 tūkst. eurų) paliekant valstybės biudžetui, o likusią pusę savivaldybės biudžetui, VDU uždirbantis ir Ukmergėje gyvenantis asmuo per metus galėtų tikėtis susigrąžinti apie 800 eurų.
Spalio 28 dieną tarybos posėdyje svarstytoje Ukmergės rajono gyventojų skaičiaus stabilizavimo ir augimo programoje numatyta, kad priemonei „GPM lengvatos iki 50 proc. taikymas asmenims, naujai deklaruojantiems gyvenamą vietą Ukmergės rajone, kasmet ją mažinant po 10 proc.“ reikės 30 tūkst. eurų kasmet, o ja siekiama pritraukti 30 asmenų.
Tačiau K. Zinkevičius „Delfi“ sakė, kad šie skaičiai yra parašyti „šakėmis ant vandens“.
„Jei programa gyventojai naudosis, tada gali būti didesni. Dabar yra gyvenančių Ukmergėje, bet deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Marijampolėje, Jonavoje, Širvintose ir pan. Tai bus priežastis deklaruoti gyvenamąją vietą. Aišku, savivaldybei nuo to nauda“, – paaiškino tarybos narys.
Pašnekovas pridūrė, kad priemonės sąlygos dar bus detalizuojamos tam, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama.
„Pavyzdžiui, kad žmogus turi būti negyvenęs Ukmergėje pastaruosius 5 metus. Taip pat žmogus turi būti dirbantis. Bedarbiui parama tiesiog negalios. Čia skirta emigrantams, kitiems galbūt nesvarbu, į kurį rajoną ar miestą sugrįžti. Galbūt ne į didmiestį nori, o į ramesnę savivaldybę“, – sakė K. Zinkevičius.
Savivaldybės biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininkas nurodė, kad priemonė nėra paremta jokiomis užsienio patirtimis.
„Šovė į galvą nesiremiant jokia praktine Lietuvos ar užsienio patirtimi. Su centrine nevaldžia nederinta visiškai. Tikslas yra išbandyti, pabandyti ir pažiūrėti, kaip tokios nestandartinės idėjos realizuojasi“, – sakė K. Zinkevičius.
Programoje, kurios tikslas yra stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir skatinti jo augimą, dar galima rasti tokias priemones:
Finansinės paskatos pirmąjį būstą Ukmergėje įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimas (lėšų poreikis – iki 160 tūkst. eurų per metus, siekiama pritraukti 23 šeimas);
Interaktyvaus kompleksinio Ukmergės miesto žemėlapio sukūrimas (su gyvenamosios statybos, verslo plėtros zonomis, esamos infrastruktūros suženklinimu), kaina – iki 5 tūkst. eurų);
Ukmergės ambasadorių paieška Lietuvoje ir užsienyje (renginių organizavimui, priemonių įsigijimui, informacijos sklaidai ir pan.), kaina – iki 10 tūkst. eurų, siekiama surasti 10 ambasadorių.
„Statistikos departamento duomenimis, nuolatinis gyventojų skaičius savivaldybėje 2013–2020 metais laikotarpiu kasmet stabiliai mažėjo. Lyginant 2020 ir 2013 metų pradžios duomenis, gyventojų skaičius Ukmergės rajono savivaldybėje sumažėjo 12,7 proc. 2020 metų pradžioje savivaldybėje buvo 33.482 registruoti gyventojai. Pagrindinė tokio gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – neigiamas migracijos saldo (rodiklis, parodantis skirtumą tarp išvykstančių ir atvykstančių gyventojų skaičiaus) ir neigiama natūrali gyventojų kaita“, – rašoma dokumente.
Tarybos narys K. Zinkevičius taip pat yra Ukmergės rajone, Jakutiškiuose, įsikūrusio Kanapių ūkio šeimininkas.
