Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius nuogąstauja, kad daugiau nei 1 proc. didinama valstybės skola taps ilgalaike, kadangi Vyriausybė reikiamų pajamų šaltinių nepasiūlys net ir svarstant kitų metų biudžeto projektą. Todėl, politikas akcentuoja, kad valstybei teks skolintis ne tik vienkartinėms išaugusioms išlaidoms padengti, bet ir nuolatiniams biudžeto poreikiams.
„Didžiausia problema dabar, kad Finansų ministerija nepateikia struktūrinių ir ilgalaikių pajamų arba atskirų pajamų šaltinių, kuo mes ilgalaikėje perspektyvoje dengsime augančias išlaidas, kurios dabar yra numatytos finansuoti iš skolintų lėšų“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
Jam antrino ir Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Rasa Budbergytė. Parlamentarė teigia, kad pats augančio deficito faktas didelio rūpesčio jai nekelia, kadangi augančios kainos reiškia ir viršplanines biudžeto pajamas. Vis tik Seimo audito komiteto narė pažymi, kad valdantiesiems anksčiau ar vėliau reiks galvoti ir apie biudžeto įplaukų didinimą.
„Vis dėlto reikia, kad visi ilgalaikiai įsipareigojimai būtų paremti tvariais pajamų šaltiniais. Tai šitas klausimas yra be galo svarbus. Iš kur bus tvarūs šaltiniai? Nes jų, matyt, prireiks. Kitaip teks dar daugiau skolintis“, – sakė R. Budbergytė.
Tačiau socialdemokratei dar daugiau klausimų kelia ne pats faktas, kad pajamų ir išlaidų balansas dar labiau judės neigiama linkme, tačiau būtent Vyriausybės siūlomo paketo lėšų panaudojimo tikslingumas. Politikė abejoja, ar visi valdančiųjų pasiūlymai tikrai yra tie prioritetai, kuriuos reikėtų įgyvendinti net ir augančio deficito sąskaita.
„Mums, kaip audito komitetui, yra daugiau klausimų, ar iš tiesų yra gerai suplanuotos tos visos priemonės, kurios yra nukreiptos į energetinės nepriklausomybės didinimą, ar ten iš tiesų ne perdaug skubotai parengtos kai kurios priemonės“, – pridūrė ji.
Kritikuoja dėl pavėluotų siūlymų mokesčių reformai
Būtent Vyriausybės pasiūlymų dėl mokesčių sistemos pakeitimų, kurie leistų padengti augančias biudžeto išlaidas, tikina pasigendą abu opozicijos atstovai. Nors R. Budbergytė teigia suprantanti finansų ministrės Gintarės Skaistės argumentus, kad vykstant Rusijos karui Ukrainoje, imtis mokestinių pertvarkų nėra pats tinkamiausias metas, tačiau socialdemokratinė pažymi, kad tinkamo laiko valdantieji apskritai gali ir neatrasti. Todėl ji vis tik ragina Vyriausybę paieškoti būdų, kaip padidinti tvarias biudžeto pajamas.
„Sutinku, kad netinkamas metas. Bet jeigu tu nepadarei namų darbų, tai manau, kad reikia prisiimti politinę atsakomybę ir daryti tuomet, kai reikia daryti. Nesakau, kad dabar viską reikia pertvarkyti. Bet manau, kad valdantieji neišsivers nepateikdami vieno ar kito siūlymo, kaip papildyti valstybės biudžetą per mokestines pertvarkas“, – įsitikinusi Audito komiteto narė.
Tačiau A. Butkevičius finansų ministrės „pasiteisinimą“ vadina keistu. Ekspremjeras pažymi, kad mokestinės reformos projektas galėjo būti pateiktas dar iki Kremliaus pradėto karo.
„Būtų buvę labai gerai, jeigu, pavyzdžiui, Finansų ministerija būtų pateikusi mokestinės reformos planą ir būtų įvardinusi, kas iki karo buvo numatyta. O dabar, prasidėjus karui, atsiradus išorinėms ir vidinėms grėsmėms pajamų surinkimui, tai įvardintų, ką reikėtų pakeisti tame pateiktame mokestinės reformos plane. Bet jie neturi jokios mokestinės reformos, nei A plano iki karo, nei B plano“, – aiškino frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
Siūlo mažinti GPM ir kovoti su šešėliu
Vis tik ekspremjeras neabejoja, kad mokestinių pakeitimų imtis dar nevėlu. Tačiau, pasak jo, teisingesnis kelias būtų ne dar didesnis valstybės išlaidų didinimas, kuris pareikalautų ir papildomų mokesčių, o būtent darbo jėgos apmokestinimo mažinimas. Siekiant padėti gyventojams pakelti infliacijos naštą, pasak parlamentaro, šis kelias būtų geresnis.
„Mano manymu, jie per daug drastiškai didino išlaidas nacionaliniu lygiu. Aš būčiau ėjęs per gyventojų pajamų tarifų mažinimą. Mažinimas galėjo būti jau ir prasidėjus karui, įvedant ne progresinę sistemą, bet mažesnį tarifą žmonėms, kurie gauna santykinai mažesnes pajamas. Kad realios jo pajamos padidėtų ne didinant išlaidas, bet per mokestinę sistemą, kaip GPM tarifo sumažinimas“, – tikino Biudžeto ir finansų komiteto narys, kartu pažymėdamas, kad tvarias valstybės pajamas galima padidinti ir keičiant nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką.
„Vis dėlto nekilnojamojo turto mokestis turi būti nustatytas pagal rinkos vertę. Dabar tikra NT vertė yra viena, o Rgistrų centre tikrai neatitinka išaugusių kainų, apmokestinama mažesnė vertė, negu turėtų būti“, – pridūrė A. Butkevičius.
Tuo metu R. Budbergytė neabejoja, kad pajamas iš tvarių pajamų šaltinių įmanoma padidinti nebūtinai vien tik didinant mokesčius, tačiau ir užtikrinant efektyvesnį jau galiojančių mokesčių surinkimą.
„Manau, kad šešėlyje yra pakankama masė pinigų. Tai rodo ir indėliai bankuose, kurie iki šiol gana dideli. Kai kurių žmonių perkamoji galia iš tiesų didelė (...) yra pajamos, kurios sukasi šešėlyje. Jos yra pakankamai didelės ir sukuria didelę infliaciją, prisideda prie jos įsukimo“, – pažymėjo socialdemokratė.
Infliacijos padarinių švelninimui siūloma skirti 2,26 mlrd.
ELTA primena, kad Vyriausybės siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skiriama skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.
Finansų ministrė G. Skaistė aiškina, kad priemonės, numatytos parengtame plane, bus įgyvendintos skolintomis lėšomis, todėl su patikslintu valstybės pajamų ir išlaidų planu taip pat bus teikiami atnaujinti biudžeto deficito rodikliai. Pasak Finansų ministerijos, skola gali didėti dar 1,2 proc. ir sudaryti maždaug 4,5 proc.
