Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis lėšų – 408 mln. Lt – teks švietimo sričiai. Tai yra 56 proc. viso Kauno savivaldybės biudžeto. Iš viso biudžete numatytos lėšos 13 programų.
Kai kurie tarybos nariai replikavo, kad Kauno savivaldybė skiria per mažai dėmesio skolų mažinimui.
Taip pat pastebėta, kad Kauno valdžia dėl mažėjančio biudžeto „nurėžia lėšas visiems iš eilės, vietoj to, kad būtų nustatytos prioritetinės sritys“.
„Eilinį kartą mažinami skolinimosi limitai, kas iš esmės yra neteisinga. Eilinį kartą mūsų biudžetas yra padarytas taip, kad neatsižvelgiama į prioritetus, o mažinamos išlaidoms visiems iš eilės. Mes amžinai kartojame konservatorių žodžius, kad reikia susiveržti diržus ir panašiai. Gal reiktų skatinti verslą ir surinkti daugiau pinigų į biudžetą? Ar taip veršimės diržus, kol iki stuburo priveršime?“, - posėdyje kalbėjo tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius.
„Biudžetas vadinamas išgyvenimo, tačiau pažiūrėjus į kai kuriuos skaičius – to nepasakysi ir mažų mažiausiai keista. Nesuprantamas dalykas, kai numatyta 300 tūkst. Lt oro bazės iškeldinimui ar 70 tūkst. Lt sezoninių talkų organizavimui. Tiesiog bėgama nuo problemų sprendimo“, - įsitikinęs tarybos narys Simonas Kairys.
Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad buvusi, vos pusmetį dirbusi valdžia „lengva ranka paskyrė papildomus 8 mln. Lt „Žalgirio“ arenos užbaigimui, nors prieš tai Kauno savivaldybė kovojo teismuose dėl arenos statybų kainos sumažinimo ir tai pasiekė“. A. Kupčinskas skaičiavo, kad buvusi valdančioji dauguma neracionaliai panaudojo apie 16 mln. Lt.
„Laikotarpis, kad miestui vadovavo Rimantas Mikaitis tikrai nepasižymėjo taupumu“, - merui pritarė konservatorius Vygantas Gudėnas.
Tuo tarpu „Vieningo Kauno“ atstovė Irena Matijošaitienė tarybos narius skatino „mažiau kapstytis po praeitį ir ieškoti, kas ką blogai padarė“. I. Matijošaitienė ragino daugiau jėgų skirti miesto reikalams, o ne tarpusavio rietenoms.
Valdantieji tikisi, kad biudžetą šiemet papildys ir lėšos iš Kauno savivaldybės valdomų įmonių, o žvilgsnis krypsta į „Kauno energiją“, „Kauno vandenis“ ir kitas stambias bendroves. Planuojama, kad atskaičius mokesčius miesto biudžetas galėtų pasipildyti 10 mln. Lt.
Taip pat didžioji dalis paskolų, kurios bus imamos 2012-aisis, bus skirtos tik projektų kofinansavimui.
