„Frakcija linkus nepalaikyti biudžeto ir balsuoti arba prieš, arba susilaikyti. Išgirdę pagrindinės koalicijos partnerio pirmininko pareiškimus, kad karas galbūt rytoj, tai šiandien teikiamas biudžetas visiškai neatitinka realijų. Jeigu matome dramatišką saugumo situaciją, tai biudžete ji turėtų atsispindėti, nes tris metus pasirodo miegojome, karas pasirodo jau ant slenksčio, o biudžete tai neatsispindi“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Antras momentas, tai lūkesčiai, kurie susiję su socialinėmis atskiromis grupėmis, jie irgi yra nepatenkinami. Matome besitęsiantį mokytojų streiką, (...) apgailėtina kultūros sektoriaus finansavimą, didėjimas, kuris kažkada buvo numatytas šiandien visiškai neatitinka realijų. (...) Yra daugybė sričių“, – aiškino jis.
Galiausiai S. Skvernelis tvirtino galįs pritarti finansų ministrės Gintarės Skaistės minčiai, kad jeigu biudžetas būtų nepatvirtintas, tai reikštų nepasitikėjimą Vyriausybe.
Socialdemokratai taip pat nepalaikys biudžeto projekto
Tuo tarpu socialdemokratai tvirtina, kad valdantieji laužo duotus pažadus, ypač mokytojams, ir nesuvokia socialinių problemų masto šalyje, todėl biudžeto projektui palaikymo iš jų pusės nebus.
„Mokytojai, policijos pareigūnai, prokurorai piktinasi, kad vietoj žadėtų atlyginimų Vyriausybė siūlo naujas algų skaičiuokles ir pasakiškas algas tolimoje ateityje. Aišku, kad tokiais „triukais“ kadenciją baigianti Vyriausybė siekia kuo daugiau įsipareigojimų nustumti ateičiai ir netesėtų pažadų naštą užkrauti būsimai Vyriausybei“, – pranešime cituojama socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, pažymėdama, kad vietoj argumentų pastaruoju metu girdisi tik „lėkščių dužimas“.
Segalovičienė: jeigu 2024 m. biudžetas bus nepriimtas, valdančiosios koalicijos ateitis bus persvarstyta
Prezidento patarėja Irena Segalovičiene teigia, kad jeigu 2024 m. biudžetas Seime nebūtų priimtas, tai būtų įrodymas, jog Vyriausybė neturi palaikymo ir reikia persvarstyti valdančiosios koalicijos ateitį. Visgi ji pamini, kad nors biudžeto prioritetai yra sudėlioti keistai, ypač švietimo klausimu, koalicijos partneriai atrodo patenkinti.
„Iš esmės taip, jei biudžetas nebūtų priimtas, reiktų persvarstyti koalicijos ateitį. Nes biudžetas yra esminis darbas, kuris reprezentuoja santykius valdančiojoje daugumoje, koks suderinamumas tarp prioritetų ir tie prioritetai tikrai keistai atrodo“, – antradienį „Žinių radijui” teigė I. Segalovičienė.
„Paradoksas yra tame, kad partneriai patenkinti skiriamoms lėšoms švietimui, nors jos nesprendžia problemos. Ir tai turėtų kelti klausimą ir patiems koalicijos partneriams“, – pridūrė ji.
Pasak jos, toks Laisvės ir liberalų frakcijų pasitenkinimas yra keistas, nes neformaliam vaikų švietimui papildomai skirta tik 3 mln. eurų, kas nepadidins nei jo prieinamumo, nei įvairovės.
„Švietimas yra įprastai liberalių partijų pagrindinis „arkliukas” ir galima tikėtis iš jų didelio dėmesio šiai temai. Ir matėme valdančiųjų įsipareigojimuose nemažai dėmesio šiai temai. Tačiau, kai pasižiūrime dabar, labai įdomiai atrodo situacija, kai neformaliam ugdymui plėsti papildomai skiriami 3 mln. – tai katino ašaros“, – aiškino ji.
Lingė apie kitų metų valstybės biudžeto priėmimą: koalicijos parama tikrai bus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė mano, jog antradienį priimant kitų metų valstybės biudžetą bus sulaukta valdančiosios koalicijos partnerių paramos. Anot jo, jei pritrūktų balsų kitų metų biudžeto projektui, taip nutiktų dėl žmogiškojo, o ne politinio faktoriaus.
„Neturiu kitos informacijos, kuri sakytų ir rodytų, kad yra kažkaip kitaip negu yra deklaruojama iš koalicijos lyderių, frakcijų. Tikrai net Tėvynės sąjungoje tokios diskusijos neturėjome, kad kažkam kiltų abejonių dėl pateikto, tikslinto, išgirsto biudžeto projekto. Tai aš manau, kad koalicijos parama tikrai bus“, – LRT radijui antradienį ryte kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas M. Lingė.
Visgi politikas pripažįsta, kad visada gali nutikti netikėtumų, tokių kaip koalicijos narių susirgimai ir neatvykimai į posėdį, dėl ko gali pritrūkti balsų. Tačiau, pabrėžia M. Lingė, balsų pritrūktų tik tokiu atveju.
„Aišku, koalicijos žmonių turime tiek, kiek turime, jie visada balansuoja ant tos ribos ir visada gali atsirasti, kad kažkas ar netikėtai suserga, ar kokios kitos labai rimtos priežastys ir kliūtys – negali atvykti į posėdį. Tada, be abejonės, kiekvienas balsas yra ypatingai brangus“, – kalbėjo konservatorius.
„Tai tokios šimtaprocentinės garantijos, kad kažkoks faktorius gali neįvykti, nėra, bet turbūt labiau žmogiškasis faktorius, o ne politinis“, – akcentavo jis.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas konkrečiai neatsako, ar „laisviečiai“ balsuos už kitų metų biudžetą. Anot jo, tiek Civilinės sąjungos projektas, kuriam trūksta koalicijos narių balsų, tiek biudžeto projektas yra „svarbūs klausimai, kurie turi būti priimti“.
„Jie yra du atskiri labai svarbūs klausimai, kurie turi būti priimti. Vis tik tai mes sutinkame, turbūt, kad Civilinės sąjungos klausimas yra gana vėluojantis klausimas, jį reikėjo priiminėti daug anksčiau, nebūtinai net ir šioje kadencijoje. Bet tuos darbus reikia padaryti, tai mano atsakymas toks“, – atsakė V. Mitalas, paklaustas, kiek susijęs Civilinės sąjungos palaikymas ir kitų metų biudžeto patvirtinimas.
Pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio „laisvietis“ teigė, kad galutinis sprendimas dėl Laisvės frakcijos palaikymo biudžetui bus priimtas antradienį, prieš plenarinį Seimo posėdį.
Savo ruožtu opozicija kritikuoja kitų metų biudžeto projektą, teigdama, kad jį koreguojant vis tiek nebuvo atsižvelgta į tokius klausimus kaip ugniagesių atlyginimų fondo ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
„Tikrai sunku palaikyti tokį biudžeto projektą“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas.
„Mūsų frakcija tikrai šito biudžeto projekto nepalaikys ir mes jau keletą metų pastoviai kalbame, kad su tokiu biudžetu, tokiu pajamų ir išlaidų planavimu negalime sutikti“, – pridūrė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Laisvės frakcija vieningai palaikys biudžeto projektą
Seimo „laisviečiai“ vieningai palaikys biudžeto projektą, tikina Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ji pabrėžė, kad kitų metų biudžete atsižvelgta į „laisviečių“ siūlymus ir priimta daug gerų sprendimų.
„Laisvės frakcija vieningai palaikys biudžeto projektą. Ne dėl to, kad kažkas prašo, verčia ar t. t. Pirmiausia dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų, kurie yra šio biudžeto viduje ir, pavyzdžiui, žmonės, kurie uždirba mažiausiai, turi pirmą darbą, mažiausias pajamas, jų apmokestinimas reikšmingai mažėja, tai reiškia, kad jų piniginėse ir banko sąskaitose liks daugiau pinigų“, – antradienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Vaikų būreliams ir užimtumui Laisvės frakcija siūlė, kad būtų daugiau finansų ir dėmesio, vis dar gal ir nepakankamai, bet daugiau negu buvo, tai geras sprendimas“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad įsipareigojimų numatytų koalicinėje sutartyje nesilaikymas neturi būti susietas su biudžetu, už kurio „slepiasi“ konkretūs žmonės.
ELTA primena, kad antradienį Seimo rytiniame posėdyje numatoma priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
