Panevėžio savivaldybė turi beveik 20 tūkst. kv. m nenaudojamo nekilnojamojo turto ir nori parduoti, bet tai padaryti nesiseka.
Nenaudojamas ir neparduodamas turtas tuština savivaldybės kišenę, nes jį išlaikyti kainuoja. Tokią išvadą padarė Laisvosios rinkos instituto darbuotojai, atlikę tyrimą apie šalies savivaldybių turimą turtą.
2015 metų gruodžio pabaigoje Panevėžio savivaldybė turėjo 326 tūkst. kv. m jai priklausančių patalpų, 19,9 tūkst. kv. m buvo nenaudojamos. Laisvosios rinkos instituto analitikės Aistės Čepukaitės teigimu, pernai Panevėžyje 100 gyventojų teko 342 kv. m savivaldybės nuosavų pastatų ir patalpų.
Palyginimui, gerokai didesnėje Klaipėdoje tokiam pačiam skaičiui gyventojų teko 407 kv. m, Kaune – 372 kv. m.
„Problema, kad Panevėžyje daug savivaldybės nekilnojamojo turto yra nenaudojama, daugiau kaip 6 proc., o visos šalies mastu nenaudojama tik vidutiniškai 4 proc. savivaldybių nuosavų patalpų ir pastatų“, – „Sekundei“ tvirtino analitikė.
A. Čepukaitės teigimu, sprendžiant pagal tai, kokią dalį iš 2014 metų pabaigos parduodamų objektų sąrašo sudarė 2015 metais parduotas turtas, Panevėžiui prekyba nekilnojamuoju turtu buvo nelabai sėkminga. Parduota tik 3,2 proc. ploto. Iš didžiųjų miestų mažiau parduota tik Alytuje.
Ekspertų teigimu, kuo daugiau nenaudojamo turto, tuo labiau „konservuojama“ vertė, prarandamos potencialios pajamos.
Jie tvirtina, kad nekilnojamasis turtas turėtų būti naudojamas paskirtoms funkcijoms vykdyti, o nereikalingą reikėtų kuo greičiau parduoti ar išnuomoti, ne jo išlaikymas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, t. y. iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl, anot ekspertų, yra aktualu vertinti, kiek šio turto yra ir ar jis naudojamas efektyviai.
Saugojimo išlaidos – įspūdingos
Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petrauskė mano, jog tokius didelius nenaudojamo turto rodiklius lėmė keli dideli Savivaldybei priklausantys objektai, tokie kaip buvę nakvynės namai Elektronikos gatvėje, kurių bendras plotas siekia beveik 4,5 tūkst. kv. m, taip pat 6,4 tūkst. kv. m buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatas bei V. Alanto gatvėje stovinti nebaigta statyti 7 tūkst. kv. m mokykla.
Vien šios pastato ir statybvietės teritorijos apsauga Savivaldybei, t. y. mokesčių mokėtojams, kainuoja 2 tūkst. 573 eurų per mėnesį.
„Verdenės“ mokyklos, vietoj kurios Savivaldybei nepavyko pastatyti socialinių butų daugiabučio, nes pasipriešino aplinkiniai gyventojai, apsauga atsieina irgi panašią sumą, apie 28 tūkst. eurų per metus.
Pusės pastato Elektronikos gatvėje saugojimas kainuoja apie 3,6 tūkst. Eur per metus.
Visi minėti pastatai kol kas nėra įtraukti į parduodamų objektų sąrašą, nes dar tvarkomi jų žemės sklypų ir kiti dokumentai.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, paklaustas, kodėl taip brangiai atsieina saugoti mokyklų pastatus, atsakė, kad jie yra saugomi „gyvai“, t. y. tiek per metus kainuoja sargų paslaugos.
Mokyklos pastatas V. Alanto gatvėje saugomas jau trečius metus. Savivaldybė šias paslaugas perka konkurso būdu. Pasak direktoriaus, pastatą saugo konkursą laimėjusios įmonės sargai. Jos pavadinimo jis neprisiminė.
„Verdenės“ mokyklos pastatus saugo šalia esančios M. Karkos mokyklos sargai. O buvusių nakvynės namų pastatui saugoti pakanka pusės sargo etato.
V. Alanto mokyklos pastatas ir apie 3 ha ploto sklypas jau dabar vertinami daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Leidus pakeisti sklypo paskirtį, esą tikėtina, kad kaina bus didesnė.
Taps patrauklesni pirkėjams?
T. Jukna sutinka, kad galbūt būtų pigiau, jeigu pirmuosius du objektus saugotų saugos tarnybos. Tačiau šiuolaikinėms apsaugos sistemoms reikėtų papildomų investicijų, o kišti pinigus į šiuos monstrus neapsimoka.
Pasak administracijos direktoriaus, kitais metais jie bus parduodami aukcionuose. T. Juknos nuomone, šansai juos parduoti gana nemaži. Dar šiemet bus patvirtintas naujas miesto bendrasis planas, kuriame keisis šių mokyklų sklypų paskirtis iš visuomeninės į gyvenamąją, komercinę. Todėl šie objektai taps patrauklesni potencialiems pirkėjams.
Savivaldybės administracijos vadovas tikisi, kad pardavus šiuos pastatus su kaupu atsipirks jų saugojimo išlaidos.
V. Alanto mokyklos pastatas ir apie 3 ha ploto sklypas jau dabar vertinami daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Leidus pakeisti sklypo paskirtį, esą tikėtina, kad kaina bus didesnė.
Pernai, kaip informavo J. Petrauskė, miesto Savivaldybei pagaliau pavyko parduoti poilsio namelius Zarasų rajone, prie Vencavo ežero. Tai padaryti pasisekė tik po daugybės aukcionų, išskaidžius objektą dalimis. Už šį turtą į miesto biudžetą įplaukė 55 tūkst. eurų.
Pernai Panevėžio savivaldybė aukcione už 28 tūkst. eurų pardavė sandėlius Panevėžio rajone, Tiltagaliuose, ir dar kelis smulkius objektus, už kuriuos gavo kelis tūkstančius eurų. Miesto Infrastruktūros skyriaus specialistė sakė, kad dabar aukcione pardavinėjamos tik 3 nedidelės patalpos.
Rajonas jau prekiauja mokyklomis
Laisvosios rinkos instituto duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybė iš turimų 172 tūkst. kv. m patalpų nenaudoja 4,2 tūkst. kv. m, tačiau nenaudojamos patalpos čia sudaro 2,5 proc., o mieste – 6,1 proc.
Rajono Savivaldybės Ekonomikos skyriaus specialistė Lina Gaidytė sako, kad aukcione pardavinėjami 9 nekilnojamojo turto objektai. Iš stambesnių – buvusios mokyklos pastatas Ėriškiuose, kuriam jau bus skelbiamas penktas aukcionas. Jo pradinė kaina nuo 89 tūkst. eurų sumažinta iki 80 tūkst. eurų.
Penktą kartą aukcionas skelbiamas ir bibliotekos pastatui Liberiškio kaime, Naujamiesčio seniūnijoje. Šio pastato pradinė pardavimo kaina yra 4,2 tūkst. eurų, tačiau pirkėjų neatsiranda.
Šiemet trečią kartą bus skelbiamas aukcionas parduoti buvusį mokyklos pastatą Miežiškių seniūnijoje, Kurganavoje. Jo pradinė pardavimo kaina yra 41 tūkst. Eur.
Antras aukcionas skelbiamas ir buvusios parduotuvės pastatui Smilgiuose, pradinė jo kaina 4,8 tūkst. Eur.
Parduoti didesnius, buvusios visuomeninės paskirties objektus, esančius toli nuo miesto, yra labai sunku“, – sakė specialistė.
Po ilgų pastangų pernai rajono Savivaldybei pagaliau pavyko už 9,7 tūkst. Eur parduoti buvusio vaikų darželio pastatą Velžio seniūnijos Katinų kaime.
2014 metais iš 9 objektų pavyko parduoti 6: gyvenamąjį namą Karsakiškio seniūnijoje už 8 tūkst. 50 Lt, mokyklos patalpas Krekenavos seniūnijos Rodų kaime už 11 tūkst. Lt, pirtį Krekenavoje už 3 tūkst. Lt, už daugiau kaip 12 tūkst. litų buvo parduotas mokyklos pastatas Miežiškių seniūnijos Jasvilonių kaime ir kt.
Didžiausia suma – 50 tūkst. Lt – gauta už autoserviso patalpas Krekenavoje.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paklausus, ar brangiai Savivaldybei kainuoja saugoti buvusių mokyklų ir kitus didesnius pastatus, atsakė, kad ne, tačiau konkrečių sumų neįvardijo.
Pasak jo, Ėriškių mokykla saugoma naudojant signalizaciją. Jai suveikus, ateina žinutė į Upytės seniūnijos darbuotojo mobiliojo telefono numerį. Kurganavos mokyklos teritoriją prižiūri pusę etato dirbantis sargas.
Tilptų 70 futbolo aikščių
Laisvosios rinkos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje savivaldybėms priklausančių nuosavų patalpų ir pastatų bendras plotas sudarė 11 mln. kv. m. Tokį plotą užima Anykščių miesto teritorija.
Ne visas pastatų ir patalpų plotas yra naudojamas, dauguma savivaldybių turėjo nenaudojamų pastatų ir patalpų. Šis plotas sudarė beveik 0,5 mln. kv. m. Pasak ekspertų, tai atitiktų 70 futbolo aikščių.
Palyginti su 2014 metais, savivaldybių nenaudojamų patalpų plotas sumažėjo 7 proc.
