Taip gali nutikti dėl to, kad prekybos tinklai skirsto savo parduotuves pagal asortimento dydį ir plotą, o kai kurios pripažįsta taikančios ir skirtingus kainų lygius toms pačioms prekėms.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros vedėjas, profesorius Sigitas Urbonavičius sako, kad jausmas, jog vienoje parduotuvėje išleidžiate daugiau nei kitoje, gali apimti ir dėl to, kad nejučia didesnėje pasirenkate brangesnį produktą.
Prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ prekybos vadovas Norbertas Žioba tvirtino, kad visose tinklo parduotuvėse, nepriklausomai nuo jų formato, yra taikoma vienoda kainodara.
„Maximos“ prekybos tinklo parduotuvės būna trijų formatų, mažiausios žymimos vienu „X“, o didžiausios „XXX“. Pavyzdžiui, mažiausiose tinklo parduotuvėse siūloma nuo 5 iki 10 tūkst. pavadinimų įvairių prekių asortimentas, o didžiausiose - iki 65 tūkst. pavadinimų prekių.
Tačiau populiariausios yra vidutinio dydžio parduotuvės, kuriose siūloma iki 35 tūkst. prekių asortimentas.
„Šio formato populiarumą šalyje greičiausiai lemia ne tik rinkos dydis, konkurencinė aplinka ir nusistovėję vartojimo įpročiai. Šiuolaikinis pirkėjas labiausiai vertina parduotuves, kuriose yra pasiūloma visko, ko jam reikia, kuriose apsipirkti galima patogiai ir nesugaištant tam pernelyg daug laiko.(...) Parduotuvėje visko turi būti nei per daug, nei per mažai: nes pernelyg didelis pasirinkimas šiuolaikinį pirkėją vargina, verčia gaišti laiką. Pernelyg mažas – skatina ieškoti alternatyvų kitur. Visus šiuos poreikius taikliausiai patenkina būtent vidutinio dydžio parduotuvių formatas“, – komentavo N. Žioba.
Pasak jo, formuojant konkretaus formato prekių asortimentą atsižvelgiama į klientų profilį, kokį apsipirkimą parduotuvė orientuota (greitesnį ar ilgesnį), taip pat kokie produktai yra populiaresni – kokio kainų lygio, kokie prekių ženklai ir pan.
„Formuojant asortimentą siekiama atsižvelgti ir į regioniškumą – tarkime, pirkėjams pasiūlyti daugiau to krašto produktų, gaminamų vietoje (Rokiškyje – daugiau Rokiškio sūrio gaminamos produkcijos, Tauragėje – mėsos gaminių ir pan.). Asortimentas netgi to paties formato parduotuvėse gali skirtis, atsižvelgus į vietinių klientų apsipirkimo įpročius ir poreikius“, - sakė jis.
Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis pripažino, kad prekybos tinklui priklausančios parduotuvės ne tik skiriasi savo dydžiu ir asortimentu, bet ir kainomis.
„Be to, parduotuvėse skiriasi kainų lygis (yra keletas lygių). Skirtingose parduotuvėse tos pačios prekės kaina gali nedaug skirtis. Kainos lygis priklauso nuo žmonių perkamosios galios ir prekybininkų konkurencijos konkrečioje vietovėje“, – komentavo jis.
Tačiau D. Ryliškis tvirtino negalįs detalizuoti, kokiose parduotuvėse kainos mažiausios, nes tai yra komercinė paslaptis.
Prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvės suskirstytos į penkis formatus – S, L, XL, XXL ir Hyper.
Šiuo metu prekybos tinklui „Iki“ priklauso 3 formatų parduotuvės – „Iki“, „Cento“ bei „Iki Express“, tačiau šiuo metu vykdomas „Cento“ parduotuvių formato keitimas, tad iki metų pabaigos visos „Cento“ parduotuvės taps „Iki“ ir liks tik du parduotuvių formatai.
Jo teigimu, skirtingo formato parduotuvėse didesnio kainų skirtumo nėra.
Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Giedrė Bielskytė tvirtino, kad tinklo parduotuvėse gali šiek tiek skirtis tik vaisių ir daržovių kainos.
„Absoliuti dauguma mūsų parduodamų prekių kainuoja vienodai, nepriklausomai nuo miesto ar regiono, kuriame parduotuvė yra įsikūrusi. Kainos skirtingų miestų „Rimi“ parduotuvėse gali skirtis tuo atveju, jei viena parduotuvė organizuoja tam tikros prekės išpardavimą ar specialias, tik tos parduotuvės pirkėjams skirtas, akcijas, ar pan.. Taip pat gali būti, kad minimaliai skirsis vaisių bei daržovių kainos skirtinguose miestuose, tam įtakos turi to regiono verslo aplinka. Mūsų tikslas būti konkurencingais ir savo pirkėjams pasiūlyti tokias vaisių ir daržovių kainas, kurios būtų patrauklios, lyginant su kainomis didžiuosiuose turguose ar kitose prekyvietėse“, - DELFI komentavo ji.
Kokiose parduotuvėse pigiausia?
Pavyzdžiui, prekybos tinklas gali turėti žemesnių kainų parduotuves, kurias net pavadina kitaip ir pirkėjai žino, kad ten yra pigiau.
Taip pat, pasak profesoriaus, prekybininkai prie pirkėjų taikosi ir kitais būdais: siūlo skirtingą asortimentą skirtinguose regionuose, miestuose ar netgi to paties miesto rajonuose.
„Pavyzdžiui, tas pats prekybos tinklas Panevėžyje ir Vilniuje turi panašaus dydžio parduotuves, tačiau asortimentas nebūtinai bus vienodas", – DELFI sakė S. Urbonavičius.
Jo teigimu, prekybos tinklai dažniausiai taiko ne skirtingas tų pačių produktų, pavyzdžiui, konkretaus batono kainas, o tiesiog siūlo kitokį asortimentą.
„Padaryti skirtingas tos pačios prekės kainas yra sunkiau dėl paprasčiausių priežasčių: buhalterinių ir konkurencinių. Taigi dažniau žaidžiama su asortimentu nei kaina, nes kai yra daug parduotuvių, prekybininkui valdymo prasme yra sunku pasiekti, kad kiekvienoje parduotuvėje būtų galima daryti kažką unikalaus. Todėl vienas iš lengvesnių spendimų yra vadinamieji parduotuvių formatai. Vienas tinklas gali turėti ir keturis, ir keturiasdešimt formatų, o kartais kiekviena parduotuvė gali būti tarsi atskiras formatas“, - kalbėjo pašnekovas.
Toks parduotuvių suklasifikavimas į tam tikrus lygius ir lemia, koks prekių asortimentas bus konkretaus lygio parduotuvėje.
„O apsipirkimo kaina kinta dėl to, kad skirtingo formato parduotuvėse atsiranda kitoks prekių krepšelis. Tai lemia ne prekės kaina, o asortimentas, nes vienoje parduotuvėje pirkėjas, atėjęs nusipirkti pieno, duonos ir dar dešimties būtiniausių prekių randa pigesnius arba kito tiekėjo variantus, o kitoje – brangesnius. Dažnai pirkėjai sako, kad nuėjau apsipirkti į vieną parduotuvę, grįžau išleidęs vieną sumą, o kitoje, pirkdamas tą patį, išleidau daugiau. Pirkėjai nežiūri detaliai, pavyzdžiui, vienos duonos nerado, tai nusipirko kitą, kuri vos vos pigesnė ar brangesnė“, - sakė S. Urbonavičius.
Pasak pašnekovo, niekas nepasakys, kokio formato parduotuvėse yra pigiau.
„Niekas to nepasakys net iš parduotuvės vidaus, nes tai yra konkurencinis dalykas. Paprastai pigiau yra mažesnėse parduotuvėse, tačiau tai irgi nėra absoliuti taisyklė, nes prekybininkas gali sakyti, kad jų mažos parduotuvės yra skirtos miegamiesiems rajonams, kur yra ilgesnės darbo valandos. Todėl absoliučios taisyklės nėra“, - kalbėjo rinkodaros specialistas.
