Tokiu būdu siekiama kontroliuoti užsieniečių, vykstančių dirbti į Lietuvą, srautus, taip pat norima išvengti situacijų, kai užsieniečiai į Lietuvą vyksta tarpininkų, o ne tikrųjų darbdavių kvietimu.
Atsižvelgus į tai, kad užsienietį ketinanti įdarbinti įmonė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikia elektroniniu būdu ir tarpininkavimo rašto nereikia persiųsti paštu, užsienietis iškart gali Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai teikti dokumentus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, o atvykęs į Lietuvą gali iš karto pradėti dirbti.
Anot Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, atsižvelgus į išaugusį užsieniečių teikiamų prašymų išduoti nacionalinę vizą darbo pagrindu kiekį, toks užsieniečių srautų paskirstymas padės reguliuoti Migracijos departamento ir migracijos tarnybų darbo krūvį.
Pažymėtina, kad Lietuvoje prašymą išduoti nacionalinę vizą ir toliau galės pateikti užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti įmonėje iš Patvirtinto įmonių sąrašo, ir turi profesiją, įtrauktą į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu pastarųjų 12 mėnesių laikotarpiu užsieniečiui nebuvo išduota daugkartinė nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi kaip atvykstančiam į Lietuvą dirbti kitame juridiniame asmenyje.
Tik Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienietis turėtų teikti dokumentus tuo atveju, jei yra komandiruojamas į Lietuvos įmonę, tai yra, jei užsienietis yra užsienio valstybėje, kuri nėra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas ir yra šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į įmonę Lietuvoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 15 d. darbo pagrindu pateikti 2973 prašymai išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, 2018 metais tuo pačiu laikotarpiu – 6902 prašymai.
