Nuo 3 mln. metinės apyvartos iki 0 užsakymų
„Taurakalnis“ kūrybos direktorė, bendraturtė Monika Čereškaitė „Delfi“ pokalbį pradeda pasakodama, kad jos valdoma įmonė šiandien, ko gero, yra viena iš seniausių maitinimo įstaigų Lietuvoje.
„Sausio mėnesį mums bus, tiksliau, turėtų būti 30 metų. Bet po tų 30 metų aš dabar esu naujas startuolis, nes, kaip juokiuosi, viską pradedame iš naujo dėl pandemijos“, – sako ji.
Įmonė, kaip skelbiama jų puslapyje, tiekia maistą furšetams, banketams, konferencijoms, vestuvėms bei išvažiuojamiems renginiams, taip pat turi maitinimo ir renginių aptarnavimo sutartis „Siemens“ bei Panevėžio „Cido“ arenose, tiesa, o visai neseniai visą šią veiklų puokštę papildė ir dar viena nauja paslauga – maistas į namus, kurį pabaigti pasiruošti reikia pačiam.
Kaip užsimena pati Monika, tai ne vienintelis dalykas, kuriuo buvo bandoma gelbėti įmonę nuo galimo bankroto dėl pandemijos metu kritusių užsakymų ir negalimos vykdyti veiklos. Verslininkė atvirai sako, kad siekiant išlaikyti įmonę bei gauti bent minimalių pajamų buvo gerokai praplėstos ir iki tol valdytos visai nedidelės kavinės ribos, vasarai atidaryta lauko erdvė.
„Pasidarėme jaukią lauko kavinę „Valdovų sodas“, buvusią prie Valdovų rūmų. Ją atidarėme iškart po pirmo karantino, prieš tai ten buvo vos keletas stalelių. Tai buvo vasaros pradžia, viskas vyko ekspromtu, nebuvo planuota, bet mes visomis jėgomis kabinomės, kad tik išliktume“, – situaciją tuomet atsimena Monika bei priduria, kad bendrai, pirmasis karantinas įmonės veiklai buvęs didelis šokas.
„Mūsų veikla buvo visiškai kardinaliai sustojusi, nes renginių nebebuvo net ir karantinui pasibaigus. Vasarą mes gyvendavome iš konferencijų, vestuvių, išvažiuojamų renginių, bet viso šito netekome. Mūsų vienintelis pragyvenimo ir išsigelbėjimo šaltinis ir liko kavinė.
Anksčiau mūsų apyvartos būdavo labai didelės, dideli pajėgumai, daug darbuotojų, sutartis darbui „Siemens“ arenoje, Panevėžio „Cido“ arenoje. Tai ta lauko kavinė mums buvo naujos galimybės“, – sako verslininkė ir užsimena, kad įmonės metinė apyvarta prieš pandemiją įprastai būdavo apie 3 mln. Eur, tačiau visiems užsakymams nukėlus, lauko kavinė įmonei padėjo gauti bent kažkokias pajamas.
„Negali sakyti, kad lauko kavinė mus „ištraukė“, bet ji mums suteikė darbo ir pridavė optimizmo“, – sako ji.
Verslininkė pasakoja, kad prieš pandemiją įmonėje iš viso dirbo apie 170-200 darbuotojų, tačiau dabar likę vos 70.
„Mums teko atsisveikinti su daug darbuotojų. Dalis buvo tų, kurie iš darbo išėjo patys, nes jiems paprasčiausiai neapsimoka stovėti prastovose. Mums labai gaila žmonių, nes norėjosi juos išlaikyti, turėjome stabilų kolektyvą, kuris labai mažai keitėsi, bet dabar yra tokia liūdna situacija“, – sako ji ir priduria, kad šiuo metu apie 50 iš 70 darbuotojų yra prastovose.
Dabar – vienintelės gaunamos pajamos
Kaip jau užsiminė prieš tai, bandydama išgyventi pandemiją įmonė be lauko kavinės ėmėsi ir dar vieno naujo projekto – internetinės patiekalų krautuvėlės valgyknamie.lt kūrimo, kur klientai beveik baigtą paruošti maistą gali užsisakyti į namus.
„Manau, kad mes esame toks unikalesnis projektas, nes mūsų internetinė krautuvėlė atsirado visai ekspromtu.
Per paskutinį renginį, kovo 16 d., viena darbuotojų išsigandusi paklausė: „Ką mes dabar darysim, kaip mes toliau gyvensime?“ Tai kažkaip ir pasakiau, kad jei klientai pas mus negalės ateiti, mes pas juos ateisim, bet tik paskui pagalvojau, ką čia pasakiau.
Aš esu adrenalino žmogus, kai mane ištinka stresas, man greitai kyla naujos idėjos, tai maždaug per dieną sugalvojau, kad vežiosime maistą pas žmones į namus“, – sako verslininkė ir teigia, kad tik apie idėją papasakojus draugams, jie jai netrukus sukūrė internetinę parduotuvę, pradėjo kurti prekinį ženklą.
Nuo įprasto maisto pristatymo šis, kaip pabrėžia, skiriasi tuo, kad žmogui pačiam reikia pabaigti ruošti patiekalą – užsikaisti puodą ar keptuvę. Puslapyje galima įsigyti tarkį su mėsa cepelinams virti (8 vnt. – 18 Eur), lietinių blynelių (6 vnt.- 5,9 Eur), paruoštų kepti kiaulienos šonkaulių (0,5 kg – 8 Eur) ir pan.
„Pirmo karantino metu žmonės naudojosi tokia paslauga. Iš pradžių dėl to, kad mus palaikytų, kad išgyventume, nes turime nemažą savo klientų ir draugų bazę, o paskui klientai pradėjo naudotis, nes tai yra labai patogu. Dabar maistą užsisako pažįstami per pažįstamus, klientų ratas plečiasi“, – sako verslininkė bei priduria, kad lauko kavinei rugsėjį užsidarius šiuo metu tai yra vienintelės įmonės gaunamos pajamos.
Apibendrinama situaciją šiandien, M. Čereškaitė tikina, kad pandemija į verslą privertė žiūrėti labai kūrybiškai, o jei ne išbandytos naujos paslaugos ir lauko kavinės atidarymas – galimai įmonę jau būtų tekę uždaryti.
„Jeigu nebūtų buvę šių dalykų, būtume visiškai užsidarę. Dėl to ir galvojome ką daryti, kad išsaugotume bent savo branduolį, potencialą, kad nereikėtų degraduoti“, – sako ji ir teigia atsimenanti ir 2008-2009-ųjų krizę.
„Ji buvo labai žiauri. Tada, atsimenu, mums per vieną dieną nuėmė visus iki tol užsakytus renginius. Visi pradėjo taupyti, tai gal buvo gruodžio pradžia. Tada per dieną turėjome gal 20 skambučių ir visi – gruodžio renginių atšaukimai. Tas šokas buvo didelis.
Tai buvo labai sunkus laikas, tačiau tuo metu tiesiog galvojau, ką reikia daryti, o dabar situacija yra tokia, kai tu net nežinai ką daryti. Jau prasidėjo apatija ir pasyvumas. Tu nežinai kokią paramą gausi, nežinai, kada viskas baigsis“, – sako ji.
