Kreipimąsi pasirašė 50 žinomiausių Lietuvos numizmatų, bukinistų ir kitų sričių kolekcininkų. Parašą brūkštelėjo ir garsiausieji - Domininkas Kaubrys, Eugenijus Ivanauskas, Vidmantas Staniulis, Stasys Žukauskas.
S.Rumša minėjo, kad dažniausiai svarbiausiems jubiliejams valstybės stengiasi nukaldinti vertingiausias monetas. Juk tokia proga pasitaiko tik kartą per 1000 metų. Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo iki šiol pati vertingiausia nukalta moneta - auksinė 500 litų nominalo, skirta Valdovų rūmams.
"Proga, kuriai visi taip intensyviai rengiasi, yra kur kas svarbesnė už Valdovų rūmus, - teigė S.Rumša. - Didžiulei Lietuvos šventei paminėti kalame grašius."
Numizmato nuomone, iki šiol Lietuva išleido vos keletą monetų, kurios domintų užsieniečius ir taip garsintų Lietuvos vardą. "Nenoriu nuvertinti mūsų monetų, tačiau daugiausia buvo pagerbiamos datos ir objektai, kurie rūpi tik vietos numizmatams. Dabar turime puikią progą", - sakė S.Rumša.
Turtinga istorija
Numizmatas įsitikinęs, kad 2009-aisiais esame verti 1000 litų nominalo monetos. Ne vienas Lietuvos kolekcininkas turi sukaupęs kone visas mūsų šalyje kaldintas monetas nuo pat seniausiųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų iki šiuolaikinių - proginių.
S.Rumša ir kiti garsūs šalies numizmatai didžiuojasi, kad Lietuvos monetos turi ilgą istoriją. Pirmosios pasirodė dar gerokai prieš Liublino uniją, XIV amžiaus pabaigoje, ir pakeitė sidabrinius "ilguosius", dar vadinamus kapomis. Jų Lietuvos kolekcininkai taip pat turi.
Pirmosios monetos buvo kaldinamos primityviai, neišlaikydavo taisyklingos formos. Vėliau Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro laikais kaldintos aukšto lygio monetos, nemažai jų gerai išsilaikė iki šiol - puošia kolekcininkų rinkinius. Puslapis po puslapio S.Rumša vartė Lietuvos numizmatikos albumą ir rodė originalus iš savo kolekcijos.
Monetose - Vytauto laikais iškalti Gediminaičių stulpai. Vėlesnėse galima pastebėti, kaip sensta Steponas Batoras - jo barzda ilgėja, o iš profilio charakteringas smakras palengva menksta.
S.Rumša turi surinkęs visas nepriklausomoje Lietuvoje išleistas progines monetas. Patirtis kužda, kad jau atėjo laikas vertingiausiai monetai Lietuvos istorijoje. Ar atsipirks tokia brangi auksinė moneta? "Be abejonės. Valdovų rūmams skirta moneta buvo pardavinėjama už daugiau nei 2 tūkst. litų. Dabar šios monetos vertės nepalyginti. Už kai kurias mažiau vertingas Lietuvos progines monetas jau yra mokama po 7 tūkst. litų. Taigi veikiausiai auksinė 1000 litų nominalo Lietuvos vardo tūkstantmečio moneta, išleista nedideliu tiražu, tarptautiniu mastu greitai įgytų šimtatūkstantinę vertę. Tik nesuprantamas Lietuvos banko neryžtingumas", - sakė numizmatas.
Trys monetos - trys epochos
Gal šiaulietis kreipėsi ne tuo adresu? Deja, jis neklydo. Lietuvos vardo tūkstantmečio renginius koordinuoja LTMD. Sprendimus priima komisija, jai vadovauja prezidentas Valdas Adamkus. Jo pavaduotojai komisijoje - Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir premjeras Gediminas Kirkilas.
LTMD direktorius Gediminas Ilgūnas LŽ prisipažino gavęs minėtą kreipimąsi su parašais, tačiau tikino, kad ne jo valia Lietuvos bankui nurodyti, kokias monetas kaldinti. Be to, anot direktoriaus, tai tik vardo paminėjimo, o ne valstybės įkūrimo šventė. G.Ilgūnui galbūt ir norėtųsi tokios monetos, nors jis pabrėžė, kad Lietuvos vardo tūkstantmetis bus minimas kur kas platesniu mastu nei numizmatikos mėgėjų.
Lietuvos vardo tūkstantmetis numizmatikoje bus pažymėtas trimis aukso monetomis, atspindinčiomis tris laikotarpius. Pirmoji šios serijos moneta išleista pernai rugsėjį. Kitos dvi monetos bus išleistos šiemet ir 2009 metais.
Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui skirtos pirmosios aukso monetos grafinio projekto autorius Liudas Parulskis. Jis ant vienos monetos pusės pateikė stilizuoto kabučio su raiteliu ant žirgo piešinį.
Antrosios monetos konkursas jau baigtas, išrinktas geriausias grafinis projektas, bet Lietuvos banko valdyba dar oficialiai nepatvirtino konkurso rezultatų. Pagal antrosios monetos projekto kūrimo konkurso sąlygas viena monetos pusė turi atspindėti valstybės klestėjimą simbolizuojantį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimą. Trečiojoje monetoje turės būti parodyta Lietuvos dabartis, tačiau šios monetos projekto dar nėra.
Bus tų progų
Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius LŽ minėjo keletą argumentų, dėl ko Lietuvos vardas nesipuikuos ant 1000 litų nominalo monetos. "Esama tam tikro planavimo. Mes klausiame, svarstome, sprendžiame. Dabar ką nors keisti vėlu. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti skirtos trys 100 litų nominalo monetos", - aiškino jis.
A.Misevičius tvirtino, kad monetos vertė - ne didesnė aukso masė ar nulių skaičius. Gal Valdovų rūmų 500 litų (31,1 gramo aukso) moneta buvo klaida? Juoba kad juos būtų galima pavadinti šių laikų statiniu. Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms buvo išleista solidi 200 litų nominalo aukso ir sidabro moneta. Kodėl šia proga - tik šimtinės?
"Nėra jokios klaidos. Valdovų rūmai nestandartiniai - tokia ir moneta: kampuota, netradicinė, - gynė nukaldintas monetas A.Misevičius. - 1000 litų monetai reikėtų dar daugiau aukso. Kodėl ne 10 kilogramų? Tiesiog paprastas proginių monetų rinkėjas jų neįpirks."
Lietuvos banko valdybos narys tikino, kad nėra didelio skirtumo, kokio dydžio monetas leisti, esą svarbu, kad jos būtų, o norinčiųjų jas įsigyti atsiras. Tūkstantinė moneta A.Misevičių šiek tiek vilioja, tačiau jis neslepia ironijos: "Kur kas įdomesni skaičiai būtų 999. Tikiu, kad tūkstantinei išleisti dar bus progų."
