Norkūnas: galime tikėtis, kad kitais metais prezidentas biudžeto įstatymą pasirašys gerokai anksčiau, nei įprasta

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, pristatydamas modifikuotą biudžeto rengimo ciklą, teigė, kad jo esminis tikslas – kuo ankstesnis biudžeto pateikimas ir priėmimas norint suteikti užtikrintumą ir galimybę veikti prieš tai, kai Seimas patvirtina biudžetą.

„Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau. Be abejo, po atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus, bet nelaukiant gruodžio vidurio, kad ministerijos, kiti asignavimų valdytojai ir biudžetinės įstaigos tiesiog galėtų planuoti savo veiklą, pirkimus, programas ir taip toliau. Kad nebūtų laukimo iki paskutinės minutės ir situacijos, jog Seimas patvirtina, prezidentas pasirašo ir tik tada pradedame galvoti ir veikti“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Norkūnas.

Viceministras aiškina, kad, priėmus šį siūlymą, tikimasi, jog biudžetas bus pateiktas prezidentui ir šalies vadovas jį pasirašys daug anksčiau, nei įprasta. Žinoma, anot jo, kaip ir anksčiau, biudžeto priėmimas gali užtrukti dėl skirtingų išorinių veiksnių ir konfliktų tarp Seimo frakcijų.

„Tai vėlgi priklauso nuo to, kokie yra išorinės aplinkos veiksmai. Ar tikėtis reikšmingų nukrypimų nuo scenarijaus, ar ne. Ta prasme, kad daug sietina su tuo. Bet mintis yra tokia, kad kuo anksčiau parengsime biudžetą, tuo didesnis užtikrintumas. Jeigu didelių batalijų Seime nebus, galime tikėtis, kad prezidentas biudžeto įstatymą gali pasirašyti gerokai anksčiau nei istoriškai“, – tikino jis.

„Konstitucija kalba apie vėliausius terminus, iki kada turi pateikti, iki kada turi priimti, bet iš principo niekas nedraudžia to padaryti anksčiau“, – pridūrė jis.

Tikslas – planuoti trejų metų biudžetus vienodu detalumu

Taip pat, pasak G. Norkūno, šiuo metu ruošiamasi pradėti detalesnius trejų metų biudžetų planavimus pagal Stabilumo programos „užduodamus tonus“. Anot viceministro, nors teisiškai jau turėtume planuoti biudžetą trejų metų perspektyva, šiuo metu Seimas, skaičiuodamas ateities biudžetus, tiesiog patvirtina savo pajamas ir išlaidas.

„Faktiškai mes ilgą laiką jau kalbame apie dvejų–trejų metų biudžetą. Bet realybėje tų antrų, trečių metų biudžetas yra tiesiog Seimo, savo nutarimu, patvirtinimas apie tų metų pajamas ir išlaidas. Kitaip sakant, pora rodiklių patvirtinama ir mes tai vadiname biudžetu. Mūsų tikslas yra planuoti dvejų–trejų metų biudžetus su vienodu detalumu, kad tai būtų pilnaverčiai biudžetai“, – aiškino G. Norkūnas.

Šis planavimas į priekį, pasak viceministro, leis efektyvesnį, nuoseklesnį ir skaidresnį viešosios politikos įgyvendinimą.

„Tai bus priemonės, įskaitant ir pažangos priemones, tai yra naujai pradėtas priemones, kurios leis susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, ką norima pradėti daryti pirmais, antrais ir trečiais metais. Kokias išlaidas lemia jau priimtos ir pradėtos vykdyti priemonės, matysime vėlesniais metais. Ir kiekvienos priemonės, turinčios kelerių metų išlaidų ciklą, pilną kainą ir poveikį bus galima įvertinti lengviau“, – tikino jis.

Galiausiai, pasak G. Norkūno, numatoma ir galimybė asignavimų valdytojams išlaidas perkelti į kitus metus. Tai reikš, kad bus mažiau atvejų, kai lėšos sunaudojamos dėl to, kad nebūtų prarastos.

„Tam, kad asignavimų valdytojai, žinodami, kad nespėjo panaudoti pinigų tam, kam reikia, nepradėtų naudoti jų kam tik gali, nes kitaip praras, bus galimybė tam tikromis sąlygomis asignavimus perkelti į kitus metus“, – teigė jis.