Atliekant smulkius mokėjimus pirkėjams nereikės dėti kortelės į skaitytuvą ir suvedinėti PIN kodo. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką. Lietuvoje nevedant PIN kodo bus galima įsigyti pirkinių, kurių vertė neviršys 10 eurų. Daugelyje Europos šalių šis limitas siekia 25 eurus.
Naujoji kortelė yra debetinė, tačiau ja galima naudotis kaip kreditine: apsipirkti interneto parduotuvėse, paženklintose „MasterCard“ ženklu, taip pat galėsite išsinuomoti automobilį užsienyje, ja galėsite atsiskaityti už smulkius pirkinius lėktuvuose ir keltuose ir kitose vietose, kur terminalas neturi galimybės iš karto susisiekti su banku. Nuo kreditinės kortelės ji skiriasi tik tuo, kad neturi kelionių užsienyje draudimo.
Atsiskaičius šia kortele galioja pirkinių draudimas, be to nereikės mokėti mėnesinio kortelės aptarnavimo mokesčio išleidus kortele už pirkinius 600 eurų per mėnesį.
Pasak pranešimo, pirkinių draudimas įsigalioja iškart atsiskaičius „Nordea Debit“ kortelėmis ir galioja 90 d. Jis užtikrina draudimo išmokos išmokėjimą už pirkinius, įsigytus bet kurioje pasaulio šalyje, kai visa pirkinio suma yra apmokėta, „Nordea Debit“ kortele. Pirkinių draudimu automatiškai apdraudžiami visi jūsų asmeniniam naudojimui, šeimos ar namų poreikiams perkami daiktai. Minimali pirkinio vertė turi būti ne mažesnė kaip 100 eurų, o maksimali vertė negali viršyti draudimo sąlygose nurodytų sumų.
„Europos šalyse bekontakčių klientų skaičius per metus padidėja keliolika kartų, tad manau, kad netolimoje ateityje Lietuvoje mes taip pat turėsime didesnį atsiskaitymo limitą. Šiandieną, norint išpildyti klientų lūkesčius reikia turėti patogių ir efektyvių sprendimų, kuriais klientas galėtų pasinaudoti bendradarbiaudamas su banku, todėl mes ir toliau gerinsime skaitmeninės bankininkystės paslaugas, plėsime nuotolinius banko kanalus, kaip bendravimo su klientais priemonę", - teigia, - pranešime teigia „Nordea“ bankininkystės vadovė Baltijos šalyse Inga Skisaker.
Anot banko vadovės, kol kas tai yra naujas produktas Baltijos šalyse ir klientai dar turi apsiprasti su šia kortele.
Kai atsiras daugiau pasitikėjimo ir padaugės vietų, kur galima atsiskaityti tokiu būdu, manoma, kad kaip ir kitose šalyse 10 eurų atsiskaitymo limitas turėtų būti padidintas. Pavyzdžiui, Švedijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių šis limitas siekia 25 eurus, Didžiojoje Britanijoje pernai šis limitas buvo padidintas iki 20 svarų sterlingų.
Klientai, kurių debetinės kortelės galiojimo laikas baigiasi, turės informuoti banką, ar jie norės naujos „Nordea Debit“ kortelės, ar pasiliks esamą.
Kaip rodo statistika, 2015 m. elektroninėmis paslaugomis naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų – tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. 2016 m. net penktadalis Lietuvos gyventojų pirko internetu – prieš penkerius metus šis skaičius nesiekė nė 6 proc.
DELFI primena, kad bekontaktes mokėjimo korteles savo klientams šį rudenį pradėjo siūlyti ir „Swedbank“ bankas.
