Atvykęs į banko metinę ekonomikos konferenciją, svečias pristatys pasaulinės ekonomikos aktualijas.
- Kas laukia Europos ekonomikos?
- Kalbant apie Europos ekonomiką - esame kryžkelėje. Jei atvirai, ją vertinu nelabai optimistiškai dėl pastarąjį pusmetį fiksuoto ekonomikos sulėtėjimo. Mano nuomone, tai yra Rusijos ir Ukrainos konflikto eskalavimo pasekmė, kas pakirto verslo pasitikėjimą. Nerimą kelią ir Vokietijos, kuri yra Europos ekonomikos variklis, nuotaikos (spalį Vokietijos verslo pasitikėjimo rodiklis, IFO instituto duomenimis, smuko nuo 104,7 iki 103,2 punkto, šeštą mėnesį iš eilės – DELFI). Negalime atmesti, kad Vokietijoje prasidės techninė recesija.
Kalbant apie Europą, matome kelis iššūkius. Visų pirma, jos gyventojai sensta, antra, privačių investicijų mažėja, tad ir BVP augimo galimybės mažėja apie 0,5 proc. punkto, skaičiuojant nuo ekonomikos nuosmukio pradžios. Taigi, šie rodikliai lemia, kad Europa yra stagnuojantis arba lėtai augantis kontinentas. Nesakau, kad mūsų laukia spąstai, į kuriuos pateko Japonija, bet, manau, kad dar ne vienerius metus bus fiksuojamas nedidelis ekonomikos augimas, aukštas nedarbo lygis, žema infliacija, o palūkanų normos liks artimos nuliui.
- Kurioms ekonomikoms, jūsų manymu, sekasi geriau?
- Pirmiausiai tai JAV ir Jungtinė Karalystė. Jos yra svarbios Europai, nes gali padidinti eksporto galimybes. Šių svarbių šalių ekonomikos dabar per metus paauga po 3 proc., o tai yra geras rodiklis. Be to, optimistiškai galima vertinti ir Kinijos ekonomiką, kuri, panašu, susitvarko su 7-7,5 proc. augimu.
- Ar yra būdas, kaip paspartinti Europos ekonomikos augimą?
- Tai yra pakankamai sudėtinga, kai mes turime Stabilumo ir augimo paktą, griežtai valdoma perviršinių biudžetų rizika. Manau, kad fiskalinė politika iš esmės turėtų būti ne tokia griežta. Sudėtinga vien monetarine politika skatinti Europos augimą.
Valstybės, vertindamos savo ekonomiką, visada žiūri į santykį, pavyzdžiui, skolos ir BVP, deficito ir BVP, namų ūkių ir BVP, tačiau tokiu atveju yra rizika patekti į denominacijos spąstus: kai šalis išgyvena recesiją ir BVP mažėja arba neauga, santykis didėja, tuomet jūs keliate papildomų reikalavimų ir patenkate į uždarą ratą.
- Panašu, kad Lietuvos ekonomikai sekasi neblogai, šalies statistikai suskaičiavo, kad šiemet trečią ketvirtį BVP augo 2,6 proc. per metus. Kaip vertinate šalies perspektyvas?
- Kai nagrinėju Lietuvos ar Baltijos valstybių ekonomikas, matau, kad jūs dar turite gerą vijimosi potencialą – sulaukiate daug užsienio investicijų tiek aptarnavimo, tiek gamybos sektoriuose. Tai reiškia, kad jūs vis labiau integruojatės į Europos Sąjungą ir tuo pat metu esate patrauklūs investuotojams dėl santykinai mažesnių atlyginimų, priešingai nei daugelis kitų Europos valstybių.
- Iš tiesų, esu pastebėjęs, kad ir Danijoje yra daug lietuvių, vien iš to, kiek matau automobilių numerių su raidėmis „LT“ (šypteli). Emigracija Lietuvai yra nenaudinga dėl vykstančio protų nutekėjimo. Ši tendencija pastebima visose šalyse, kur palyginti nedideli atlyginimai: jauni ir išsilavinę žmonės išvyksta į užsienį, nes ten sau mato geresnę ateitį. Žinoma, kai kurie jų grįš, bet kai kurie išvyksta gyvenimui. Tai yra ilgalaikė Lietuvos problema ir ji ribos šalies augimo galimybes.
- Ar yra būdų, kaip kovoti su šiomis problemomis, pavyzdžiui, su šešėline ekonomika?
- Sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį yra nepaprastai sunku. Aš manau, kad pirmiausia svarbu užtikrinti sąžiningą apmokestinimo sistemą. Kai žmonės jaučia, kad mokesčiai jiems yra per dideli, tai yra paskata jų nemokėti. Antra, kai žmonės pamato, kad už sumokėtus mokesčius jie gauna paslaugas, tai paskatina mokesčius mokėti. Tačiau tokiai sistemai sukurti reikia ne vienerių metų. Pavyzdžiui, Danijoje mes taip pat turime šešėlinės ekonomikos, bet ji yra tikrai maža, apie 3-4 proc. BVP, nes žmonės jaučia, kad už mokesčius gauna išsilavinimą, sveikatos apsaugą, socialines paslaugas. Be to, svarbu, kad gyventojai pasitikėtų savo renkama valdžia. Pietų Europos ir iš sovietų okupacijos išsilaisvinusiose valstybėse šis rodiklis siekia 25-35 proc.
- Kaip vertinate Lietuvos ekonomikos raidą?
- Esu čia viešėjęs ne kartą nuo 1992 m. Turiu pripažinti, kad kiekvieną kartą čia atvykęs pastebėdavau pokyčių – Lietuva yra labai sparčiai besivystanti ekonomika. Ir, manau, jūs jau nudirbote labai daug.
- Ačiū jums už pokalbį.
