„Šiuo metu vertinant iš ekonominės perspektyvos euro įvedimas yra paliktas savieigai. Kaip ir lošiama rulete, spėliojant ar atitiksime Mastrichto kriterijus, ar ne, - kalbėjo ekonomistas. - Pagrindinis rodiklis, kuris mus demaskuoja – infliacijos kriterijus“.
Pasak specialisto, šiuo metu sunku prognozuoti, ar pavyks išlaikyti euro zonos reikalaujančią infliaciją: „Infliacija labai priklauso nuo pasaulinių žaliavos kainų. Jau prieš mėnesį buvo geresnės nuotaikos, kai naftos kainos krito. Dabar, naftos kainoms kylant, automatiškai augs ir maisto kainos, ir komunalinės išlaidos“.
Ž. Mauricas pastebi, kad Lietuva, kitaip nei kaimyninė Latvija, nesiima veiksmų, kad būtų užtikrinti Mastrichto kriterijai. „Latvija sumažino pridėtinės vertės mokestį ne todėl, kad yra biudžete pinigų, bet todėl, kad sumažintų produktų kainas ir tuo būdu atitiktų infliacijos kriterijų. Nesiimant efektyvių veiksmų, vargu, ar mes įvesime eurą. Tam reikia ir politinės valios“, - kalbėjo ekonomistas.
Komercinio banko atstovas teigia, kad infliaciją suvaldyti būtų galima valstybei kontroliuojant tam tikrų kainų kilimą, mažinant pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Žinoma, kai ką jau reikėjo anksčiau daryti. Pavyzdžiui, aktyviau renovaciją vykdyti“, - pabrėžia ekonomistas.
„Nordea“ specialistai prognozuoja, kad šiais metais infliacija sieks 3 proc., 2013 m. - 2,8 proc., 2014 m. - 3 proc. Pagal Mastrichto kriterijus infliacija negali viršyti 1,5 proc. trijų mažiausią infliaciją turinčių euro zonos šalių infliacijos vidurkio.
Bankas prognozuoja, kad šalies BVP šiais metais augs 2,7 proc., 2013 m. – 3,3 proc., 2014 m. - 3,5 proc. Šalyje ir toliau išliks didelė nedarbo problema. „Nordea“ prognozuoja, kad šiais metais nedarbas sieks 14 proc., 2013 m. - 12,8 proc., 2014 m. - 11,5 proc.
