Pasak jo, taip nutiktų, jeigu, pavyzdžiui, Europos centrinis bankas (ECB) nuspręstų nebeteikti Graikijos bankams likvidumo užtikrinimo.
Anot ekonomisto, prie tokios situacijos šalį privedė chuliganiška politika ir nepamatuotas populizmas.
„Jeigu iš tiesų Graikija bankrutuoja, nesugeba grąžinti dalies skolų, tai dar nereiškia, kad Graikija iškrenta iš euro zonos. (...) Bet pirmas žingsnis, ką turės padaryti Graikija, tai įsivesti paralelinę valiutą, nes negaudami likvidumo paskolų iš ECB, negaudami paskolų iš tarptautinių kreditų, jie neturės pakankamai eurų ir turės kažkokiu būdu užtikrinti pensijų mokėjimą, valstybės tarnautojų atlyginimų mokėjimą“, - sakė N.Mačiulis.
Jis teigė, kad paralelinė valiuta greit nuvertėtų, tačiau Graikija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus gyventojams.
„Ne vienoje valstybėje jau yra buvęs toks precedentas, kai išleidžiama paralelinė valiuta, kurios vertė bus daug mažesnė nei eurų, bet naująja valiuta trumpuoju laikotarpiu Vyriausybė gali vykdyti savo įsipareigojimus. Aišku, kad tai iš esmės bus didelė finansinė krizė ir tuomet gyventojai greitai pamatytų, ką reiškia nauja valiuta, kuri greit nuvertėja“, - aiškino N.Mačiulis.
Anot ekonomisto, tuomet net ir be griežtų taupymo priemonių, kurių vengia Graikijos vyriausybė, gyventojai greitai prarastų santaupas bei perkamąją galią.
„Aišku, vienas didžiausių šokų būtų gyventojams ir įmonėms, kurie vis dar turi pinigų savo bankų sąskaitose. Nes jie, greičiausiai, būtų įšaldyti, kai būtų paskelbtas Graikijos nemokumas, o gal net ir pirmadienį bus paskelbtas apribojimas išsigryninti pinigus“, - sakė jis.
Šiuo metu N.Mačiulis pats lankosi Graikijoje ir teigė, kad beveik niekur neįmanoma atsiskaityti mokėjimų kortelėmis, priimami tik grynieji, tad akivaizdu, jog finansų sistema patiria sukrėtimą.
Jo nuomone, Graikija į tokią situaciją pateko dėl neatsakingo populizmo.
„Tai yra pati blogiausia neatsakingo populizmo, politinio chuliganizmo forma, kai politikai prižadėjo prieš rinkimus tuos dalykus, kurių negali įgyvendinti ir akivaizdu, kad Graikija neturi pinigų nei toms senatvės pensijoms, kurias nori mokėti (...). Manau, kad Vyriausybė toliau tuo populizmu gyvena, didelė dalis gyventojų nenori taupymo ir galbūt nesupranta, kokia laukia alternatyva“, - sakė N.Mačiulis.
Euro zonos ministrai šeštadienį nutarė, kad finansinės pagalbos Graikijai programa turi baigtis kaip planuota, birželio 30 dieną, kai Atėnai paskelbė surengsiantys referendumą dėl reformų planų.
Paskelbę šį pranešimą ministrai atnaujino diskusijas nedalyvaujant Graikijos delegacijai, tardamiesi dėl pasiruošimų galimam Graikijos bankrotui.
Pagalbos nepratęsimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.