Eurostatas skelbė, kad preliminariu įvertinimu 2023 m. trečiąjį ketvirtį pagal sezoną pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, BVP taip pat susitraukė 0,1 proc.
„Euro zonoje reikalai blogėja. Nebūtų netikėta, jei antroje šių metų pusėje euro zonoje būtų užfiksuota švelni recesija“, – kiek anksčiau komentavo su „S&P Global“ bendradarbiaujančio Hamburgo komercinio banko vyriausiasis ekonomistas Cyrusas de la Rubia.
Norisi, kad Europa pamažu sektų JAV pavyzdžiu
Rodikliai euro zonoje – ne tokie geri, kaip norėtųsi, tačiau, pasak ekonomisto M. Dubnikovo, norint atsakyti, kaip tie rodikliai ir niūrios nuotaikos euro zonoje paveiks Lietuvą, reikia žinoti, kaip toliau klostysis Izraelio ir „Hamas“ karas. Tačiau optimizmo dėl ateities netrūksta.
„Tai labai stipriai keičia situaciją. Iš tikrųjų, Europoje situacija yra ganėtinai niūri ir aš seku tokį rodiklį, kaip pirkimų vadybininkų pasitikėjimo indeksas (PMI), kuris, iš tiesų, yra žemumose. Yra 44 punktai pramonės ir jis nelabai kažkur bejuda.
Skirtingai nuo Europos, Jungtinėse Amerikos Valstijose, rugsėjo duomenimis, bent iki Izraelio konflikto suaštrėjimo, buvo tam tikrų optimizmo pliūpsnių. Vėlgi, pramonė didino savo apsisukimus, pirkimų vadybininkai didino apsisukimus, kas reiškia, kad pirko žaliavas, komponentus – ruošėsi gaminti. Jeigu ruošiesi gaminti, reiškiasi, ruošiesi parduoti, o, kai ruošiesi parduoti, taip ir įvyksta, dažniausiai. Taigi, buvo tikrai gražių požymių tiek tame indekse, tiek praėjusią savaitę buvo JAV BVP trečio ketvirčio skelbtas, kur yra beveik 5 procentų augimas, kas yra tokiai didelei ekonomikai tikrai gražūs skaičiai.
To optimizmo buvo, tačiau yra klausimas, kaip būtent šis konfliktas viską paveiks“, – teigė jis.
Taigi, pasak pašnekovo, dabar belieka pripažinti tai, kad mes jau išgyvenome tam tikrą krizę.
„Labai norėtųsi, kad tai būtų dešimtas ekonominis ciklas nuo II Pasaulinio karo, kuris, galbūt, jau ir pasibaigė.
Būdamas optimistu, aš visą laiką kalbu apie tai, kad 2024 metai gali būti visai neblogi. Mes galėtume atsistoti, ypatingai, jeigu JAV pradės judėti į priekį, nes Europa, paprastai, su 6-8 mėnesių vėlavimu po truputį taip pat juda paskui tą didžiąją ekonomiką“, – teigė M. Dubnikovas.
Situacija darbo rinkoje prastėja
Lietuvos ekonomikos prognozės šiemet buvo prastesnės, nei situacija iš tikrųjų. Vis dėlto, netrūksta komentarų, kad kitais metais Lietuva atsidurs stagnacijoje. Tam pritarė ir A. Bartkus.
„Šiai dienai mes turime Ispanijos rodiklius. Tai yra viena iš tokių ganėtinai svarbių ekonomikų. Ispanijoje augimas, lyginant trečią ketvirtį su antru ketvirčiu, yra 0,32 procento. Reiškia, ji augo, bet tas prieaugis yra menkesnis negu, kad anksčiau fiksuotais laikotarpiais. Šiaip yra vienas toks ypatumas to stovėjimo vietoje – žemas nedarbo lygis. Nepaisant to, kad gamybos apimtys nėra augančios, mes nematome to, kad būtų masiškai atleidinėjami žmonės“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, tą galima pastebėti ir kitose Europos šalyse.
„Vokietijoje mes dabar turime nedarbą ko gero mažesnį negu, kad 3 procentai, o tai yra mažiausi rodmenys per visą Vokietijos istoriją. Jeigu taip paimtume per Europos Sąjungą, tai iki kovido, apie 2019 metus, nedarbas svyruodavo apie 8-7 procentus. Dabar jis svyruoja kažkur daugiau negu 1 procentiniu punktu žemesniame lygyje, tai yra kažkas virš 6 procentų.
Tai reiškia, kad mes turime gana gerą padėtį darbo rinkoje ir, jeigu pabandytume pasižiūrėti į save, tai mes turėjome irgi tokius guodžiančius duomenis iki rugsėjo mėnesio“, – teigė A. Bartkus.
Jo teigimu, lyginant šių metų rugsėjį su praėjusiais metais, galima pastebėti, kad šiemet šalyje turime net 6850 bedarbių daugiau, taigi – situacija tikrai prastėja.
„Jeigu paimtume tą užimtumo statistiką ir užimtas darbo vietas, tai pas mus gana stipriai krito užimtumas. Pavyzdžiui, apdirbamojoje pramonėje. Ir pramonininkų atstovai ne veltui mušė tais visais pavojaus varpais. Tačiau tas smukimas pramonėje, jis pas mus buvo kažkiek atsvertas, pavyzdžiui, logistikos sektoriuje, visokiuose pervežimuose, komunaliniame sektoriuje.
O panašu, kad ir Europos mastu yra įvykę kažkokie panašūs pokyčiai, nes ta industrinė statistika – ji visur yra prastesnė“, – aiškino Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.
Užimtumo tarnyba skelbė, kad Lietuvos darbo rinkos perspektyvos prastėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nedarbo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,3 procentinio punkto.
„S&P Global“ pranešime buvo rašoma, kad euro zonos gamybos sektoriuje darbo vietų atsisakoma sparčiausiu tempu nuo 2020 metų rugpjūčio, o samdymas paslaugų sektoriuje yra praktiškai sustojęs.
Tiesa, kalbėdamas apie optimistiškas nuotaikas, A. Bartkus teigė, kad reikia išlikti atsargiems, kad patys netaptumėme savo optimizmo aukomis, tačiau ekonomistas M. Dubnikovas laidą užbaigė tikrai šviesia žinute apie esamą situaciją ir numatomą ateitį.
„Prisimenant 2009 metus, aš manyčiau, mes gyvename labai gerai. Kai kuriems sektoriams yra labai sunku, visų pirma, baldų pramonėje, kuri, kaip pramonės šaka, mums yra labai svarbi. Ten mes turime tikrai rimtų problemų, bet jos irgi išsispręs, nes skandinavai atsistos ant kojų, pradės pirkti ir mes jiems pradėsime tiekti.
Vis tik, 2024 metai, manau, bus geresni“, – teigė jis.
