Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.
„Darbo partijos“, kuri pateikė tokį siūlymą, frakcijos narys Andrius Mazuronis teigė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto suformuluota išvada dėl biudžeto esą neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų.
„Seimo statute teigiama, kad BFK privalo arba priimti kito komiteto siūlomas valstybės biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba atmesti pateikdamas motyvuotą atsakymą. Kitų variantų nėra.
Leiskite priminti, kad BFK pastabas buvo pateikęs Audito komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Ekonomikos komitetas dėl finansavimo keliams, Švietimo ir mokslo komitetas, Kultūros komitetas ir visi kiti. Tuo tarpu BFK į išvadą surašė nesvarstęs šitų pasiūlymų, tiesiog nurodė grąžinti Vyriausybei svarstyti. Tai neatitinka Seimo statute įrašytų reikalavimų“, – siūlymą motyvavo A. Mazuronis.
Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.
„Visose kadencijose naudojamos tokiose formuluotės kaip šioje išvadoje. Komitetas registravo, apsvarstė ir pateikė ją Seimui. Tik priminsiu tą kadenciją, kai Darbo partija turėjo tris savo narius Seimo BFK, 2015 m. 96 siūlymai svarstyti Vyriausybėje, 2014 m. – 115 siūlymų analogiškai kaip formulavome svarstyti Vyriausybėje. (…) Seimo BFK, kai buvo iškilę klausimų, ar pritarti, mes balsavome, kaip alternatyvą apsisprendėme siūlyti apsispręsti Vyriausybėje, kuri įvertintų galimybes, ar yra pinigų, ar ne “, – vardijo jis.
Už siūlymą balsavo du „laisviečiai“
Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka.
Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Po balsavimo Seimo salėje pasigirdo šūksniai, o prie šoninio mikrofono stojusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad nė vienas Seimo komitetų pateiktas pasiūlymas, kaip didinti biudžeto išlaidas, neatitinka Seimo statuto.
„Tik noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį, kad nė vienas iš pateiktų pasiūlymų, kuriuos suformulavo Seimo komitetai, neatitinka Seimo statuto, nes juose nėra nurodytas nė vienas konkretus šaltinis. Išskyrus Žmogaus teisių komitetą, kuris pasiūlė pakeisti vienas išlaidas kitomis, kiti suformuluoti pasiūlymai nenuima nė vienų išlaidų ir nenurodo konkretaus šaltinio“, – sakė G. Skaistė.
Antradienį Seime buvo numatyta pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.
Delfi primena, kad valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 17 mlrd. eurų pajamų, palyginti su šiems metams patvirtintu biudžetu pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų. Numatyta per 20,5 mlrd. eurų išlaidų – jos auga 7,9 proc. arba 1,49 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys -2,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola – 39,8 proc. BVP.
Pajamų šaltiniai 2024 metų valstybės biudžeto projekte:
Valstybės biudžeto išlaidose didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų (papildomai 977 mln. eurų, palyginti su 2023 metais).
Sveikatos apsaugai atiteks 3 mlrd. 836 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 mlrd. 842 mln. eurų (papildomai 540 mln. eurų), gynybai – 2 mlrd. 134 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 932 mln. eurų (papildomai 76 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 823 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau).
Būstui ir komunaliniam ūkiui – 577 mln. eurų (papildomai 147 mln. eurų), aplinkos apsaugai 403 mln. eurų (papildomai 16 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 mlrd. 399 mln. eurų (papildomai 18 mln. eurų).
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 811,1 mln. eurų arba 16,2 proc.).
Valstybės biudžeto projekte prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas: finansavimas švietimui didinamas 14 proc., tam papildomai skiriant per 387 mln. eurų.
2024 metų biudžeto projekte žmonių pajamų didinimui numatoma daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų.
Kartu daugiau kaip 688 mln. eurų numatyti kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinės apsaugos ir darbo, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
Valstybės biudžeto asignavimai:
Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų.
Senatvės pensijoms numatyta papildomai 519 mln. eurų.
Kitais metais nenumatytos kompensacijos gyventojams nei už elektrą, nei dujas.
Finansavimas Krašto apsaugos ministerijai ateinančiais metais viršys 2 mlrd. eurų, sudarydamas 2,71 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per milijardą eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
Savivaldybių biudžeto pajamos šiemet sieks 5 mlrd. 830,6 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 934,2 mln. eurų, augimas, atitinkamai, siekia 16,2 proc. (811,1 mln. eurų) ir 16 proc. (817,2 mln. eurų). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.
