Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neseniai paskelbė, kad Lietuva turi trečiąjį vienaragį – milijardu eurų vertinamą technologijų bendrovę. Tokį statusą ministrė, remdamasi tarptautine startuolių duomenų baze „Dealroom“, suteikė įmonei „Baltic Classifieds Group“ (BCG), valdančiai populiarius skelbimų portalus „aruodas.lt“, „skelbiu.lt“, „autoplius.lt“ ir kt.
Tačiau ši žinia ne vieną skeptiką privertė kilstelti antakius. Visų pirma, BCG veikia jau 24 metus ir jau beveik dvejus metus yra listinguojama Londono akcijų biržoje. Be to, nors pirminio viešo akcijų siūlymo metu investuotojų ir buvo įvertinta daugiau kaip milijardu svarų sterlingų, šių metų vasario 24 d. jos akcijų vertė siekė 0,77 mlrd. svarų sterlingų.
Vis dėlto ekspertai sako, kad diskusijos dėl trečiojo Lietuvos vienaragio užgožia esmę. Iš tiesų reikėtų kalbėti apie tai, kad Lietuvos startuolių ekosistema yra išauginusi labai stiprių bendrovių, kurių vertė tikriausiai viršija tą simbolinę milijardo ribą, tačiau tai nėra įvardyta oficialiai.
Lietuvos startuolių ekosistema demonstruoja gerus rezultatus, nepaisant to, kad jai labai sunku pritraukti pinigų iš didžiųjų rizikos kapitalo rinkų. Kita vertus, gyvendami ramiame užutekyje esame apsaugoti ir nuo kai kurių neigiamų tendencijų, pastaruoju metu purtančių pasaulio technologijų sektorių.
Tokiomis įžvalgomis dalijosi „Delfi TV“ laidoje „Delfi tema“ dalyvavę Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė ir bendrovės „Brainhack PR“ komunikacijos strategas Martynas Rusteika.
Padarė komunikacinę klaidą
Kaip laidoje pasakojo R. Rudokienė, Inovacijų agentūra kartu su ministerija ruošėsi skelbti pranešimą apie „Dealroom“ paruoštą Lietuvos startuolių ekosistemos apžvalgą ir, netikėtai patiems lietuvių specialistams, aptiko, jog ši duomenų platforma mūsų šalyje suskaičiuoja tris vienaragius. Šalia „Vinted“ ir „Nord Security“ atsirado BCG.
„Mes ir „Dealroom“ uždavėme papildomų klausimų, ir su Lietuvos startuolių ekosistemos atstovais apsitarėme. Ir sutarėme, kad vienaragių turime tris ir galime tuo džiaugtis“, – sakė R. Rudokienė.
Tuo metu M. Rusteika pažymėjo, kad Inovacijų agentūra, skelbdama apie trečiąjį Lietuvos vienaragį, padarė komunikacinę klaidą. Pasak jo, apie BCG reikėjo kalbėti 2021 m., kai kompanija Londono biržoje gavo milijardinį įvertį, o to, kad šią įmonę paminėjo „Dealroom“ nereikėtų sureikšminti.
Pasak eksperto, vienaragiais tampa privačios bendrovės, pritraukdamos investuotojų lėšų, o listingavimas akcijų biržoje – jau visai kitas įmonės raidos etapas, į kurį įžengusių bendrovių vienaragiais vadinti nereikėtų.
Didžiausi startuoliai dirba pelningai
„Delfi temos“ pašnekovai pažymėjo, kad diskusijos, kilusios dėl naujienos apie BCG tapimą vienaragiu, rodo, jog lietuviams ši tema yra aktuali, ir visi nori, kad mūsų šalies startuolių ekosistema išaugintų daugiau tokios vertės bendrovių.
Jų teigimu, tokių startuolių, kurie galėtų būti įvertinti daugiau kaip milijardu eurų, mūsų šalyje tikrai yra daugiau nei du ar trys, tiesiog jie dirba pelningai, sugeba augti iš savų piniginių srautų, todėl investuotojų neieško. O kol į bendrovę neateina rizikos kapitalas, apie tikrąją jos vertę galima tik spėlioti.
„Aš manau, kad tikrai yra neoficialių vienaragių, bet tą vertę sunku pamatuoti, kol įmonė nepritraukinėja kapitalo. Iš mūsų startuolių top dvidešimtuko didžioji dalis dirba pelningai ir plečiasi be išorinių investicijų. Todėl manau, kad per artimiausius kelis metus galime turėti bent penkis vienaragius”, – kalbėjo R. Rudokienė.
Jai pritarė ir M. Rusteika. Anot jo, dažnai prikišamas Estijos pavyzdys ir aiškinimai, kad šios šalies startuoliai sugeba pritraukti daugiau investicijų, nėra teisingas, nes Lietuvos technologijų įmonės sugeba uždirbti daugiau pinigų.
„Deginti investuotojų pinigus labai ilgai. Gali pritraukti milijardą ir vis tiek žlugti. Aš manau, kad mes turėtume ne tiek kalbėti apie vienaragius, o apie mūsų sėkmės istorijas, kurių turime labai daug“, – teigė R. Rusteika.
Anot jo, jei tokios įmonės kaip „Kilo Health“ ar „Hostinger“ atsivertų investuotojams, nesunkiai gautų milijardinį įvertį: „Bet jiems nereikia tų pinigų. Jie dabar uždirba iš nuosavo kapitalo, todėl negauna to vienaragių titulo.“
Karas sumažino investuotojų susidomėjimą
R. Rusteika laidoje teigė, kad Lietuvos startuolių gebėjimas augti iš nuosavų lėšų yra didelė jų stiprybė, kadangi kuriant verslą Lietuvoje sudėtinga gauti prieigą prie didžiųjų rizikos kapitalo fondų.
„Baltijos šalių fondai yra labiau skirti verslo pradžiai. Pas mus fondas yra didelis, jei turi 30 mln. eurų, bet globaliu mastu tai yra smulkūs pinigai. Pagrindiniai pinigai guli Amerikoje ir Azijoje, kur fondai valdo dešimtis milijardų“, – kalbėjo „Brainhack“ komunikacijos strategas.
„Dealroom“ apžvalga rodo, kad 2022 m. Lietuvos startuoliai pritraukė 295 mln. eurų investicijų, o tai – beveik perpus mažiau nei 2021 m., kuomet jos siekė 465 mln. eurų. 80 proc. šių investicijų atkeliavo iš užsienio.
Tačiau R. Rudokienė teigė, kad turint omenyje karą Ukrainoje yra tokia startuolių pritrauktų investicijų suma yra labai geras rezultatas.
„Tikėjomės, kad bus dar blogiau, nes prasidėjus karui Ukrainoje, investuotojams mūsų regionas ėmė atrodyti pavojingas ir nesaugus. Tam tikram laikui užsienio investuotojų fokusas nuo Lietuvos tikrai nusigręžė. Palyginti su užpraėjusiais metais, ta suma atrodo perpus mažesnė, bet pernai vis tiek buvo antri geriausi metai pagal pritrauktas investicijas“, – pažymėjo „Startup Lithuania“ vadovė.
Nesitaškėme pinigais – neturime ir problemų
Nors pasaulio, o ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, technologijų sektoriuje pastaruoju metu siaučia atleidimų bangos, Lietuvos startuoliai ir toliau samdo vis daugiau darbuotojų.
Pasak M. Rusteikos, taip yra, nes Lietuva gyvena sąlyginai ramiame užutekyje ir yra iš dalies apsaugota nuo pasaulinių tendencijų.
„Reikia suprasti, kad mūsų rinka yra labai konservatyvi, nenoriu sakyti, kad provinciali. Mes iš tiesų pritraukiame mažai investicijų, mažai taškomės kapitalu, todėl turime mažai problemų“, – teigė ekspertas.
Pasak jo, tai leidžia Lietuvos startuolių ekosistemai vystytis organiškai, bet daugiau būtų galima pasiekti pritraukiant daugiau kapitalo: „Jei ateitų daugiau investuotojų, kartu ateitų daugiau inovacijų ir daugiau vakarietiškos patirties. Nes su kapitalu ateina ir patirtis, niekas nemeta pinigų kaip į loteriją.“
