„Travel Planet“ direktorė G. Štaraitė atskleidė, kad prieš imdamasi nuosavo verslo daugiausia dirbo reklamos ir rinkodaros srityse: „Paskutinis darbas – „Swedbank“ rikodaros projektų vadovė. Kelionės man visada buvo didelis gyvenimo variklis ir motyvacija. Kartais atrodė, kad dirbu tik tam, jog galėčiau keliauti. Be to, dar studijų laikais dirbau kelionių agentūroje, tai buvo mano pirmoji darbovietė.
Nors vėliau 15 metų dirbau kitoje srityje, keliavau, organizavau keliones kitiems. Draugai sakydavo, kad man reikia imtis tokio verslo, bet aš atkirsdavau, jog negalėsiu pragyventi. Dabar, kai turiu mažų vaikų, negaliu keliauti tiek, kiek galbūt norėčiau, bet kelione pradedu mėgautis jau planuodama ją, tada – keli mėnesiai malonaus laukimo. Savo mergaites prie kelionių pratinu nuo mažens ir dar nė karto nesame leidęsi į tingią kelionę.“
Pasak jos, organizuojant verslą viskas vyko pagal planą. Tiesa, vyresni giminaičiai nesuprato, kaip galima mesti gerą darbą, kur užtikrintas atlyginimas, ir imtis savo veiklos.
Su Žydrone kartu dirbome net dviejuose darbuose, gyvenome kaimynystėje, o jai apsisprendus būti kelionių vadove po Lotynų Ameriką rėmiau morališkai. Taip gyvenimas mus visas suvedė ir atsirado „Travel Planet“. Ją įkūrėme 2012 metų vasarą, nors kelionių organizavimo patirties jau turėjome nemažai, – apie verslo užuomazgas pasakojo G. Štaraitė ir pridūrė: – Viena šio žingsnio nebūčiau žengusi. Abi mano partnerės buvo tas atsakymas, kurio ieškojau.“
Pavadinimas kilo Ž. Lukšytei. Beje, ne bet kur, o duše.
„Užduotis nebuvo lengva, mat kaip bagažą nešėmės ne tik patirtį, bet ir pavadinimus, kuriuos naudojome savo veikloje anksčiau („Latino Travel“ – kelionės į Lotynų Ameriką, „Travel Plan“ – savarankiškų kelionių planavimas, „Gets Holidays“ – kelionės į Indiją). „Travel Planet“ pavadinimas prilipo iš karto. Smagu, kad savo veiklą pradėjome be ginčų, – džiaugėsi Ž. Lukšytė. – Kelionės jau tapo mano gyvenimo būdu. Įpratau visą savo turtą nešiotis kuprinėje ir nuolat esu pasirengusi iškeliauti. Vakaruose įprastas terminas „karjeros pertrauka“, kai žmogus nutaria pakeliauti ir pasimėgauti kitokiais malonumais nei darbas. Dirbdama vieno banko ryšių su visuomene skyriuje nusprendžiau tai išmėginti. Pasirinkau Lotynų Ameriką, nes nujaučiau, kad ten gali patikti. Iškeliaudama maniau, kad grįžusi gyvensiu kitaip, tačiau konkretaus plano neturėjau. Apsipratusi Vilniuje pagavau save svarstančią, kad norėčiau ir kitiems parodyti tokią Lotynų Ameriką, kokią pati pamačiau ir pamilau.“
Klientų aptarnavimo vadove „Travel Planet“ dirbanti L. Nairanauskienė pasakojo, kad verslo idėją padiktavo gyvenimas: „Po motinystės atostogų nebenorėjau tęsti karjeros statybų sektoriuje, o kelionėms niekada nebuvau abejinga. Laiku ir vietoje sutiktos dabartiės verslo partnerės pastūmėjo į šį verslą.“
Pasak jos, nelietuviškas įmonės pavadinimas pasirinktas todėl, kad veikla susieta su užsieniu ir kitų šalių žmonėmis.
Verslo planas ir investicijos
„Kurdama verslą jau žinojau, kad pradžioje uždirbsiu gerokai mažiau nei samdomame darbe. Laimė, sumažinti savo poreikius nebuvo taip baisu, kaip atrodė“, – šyptelėjo G. Štaraitė.
Pasak jos, imantis nuosavos veiklos būtina turėti verslo planą. „Be plano visa veikla yra tik chaotiškas blaškymasis. Planą turėjome ir turime, peržiūrime jį, kai tik visos susirenkame“, – pasakojo verslininkė.
Pasak „Travel Planet“ direktorės, daugiausia lėšų reikėjo norint įgyti kelionių organizatoriaus atsakomybės draudimą, be to, teko palikti užstatą draudimo bendrovei. Kitos išlaidos – minimalios.
„Nuomojamės nuostabų biurą viename Vilniaus senamiesčio kiemelyje. Džiaugiamės, kad visi klientai giria jo jaukumą. Siekdamos įgyvendinti verslo idėją visos investavome po lygiai iš savo santaupų. Kiekviena atėjome su asmeniniu kompiuteriu. Mūsų versle labiau nei įrangos reikia kelionių patirties ir patikimų vietos partnerių. Daugumą jų jau buvome išbandžiusios“, – pasakojo G. Štaraitė.
Būtina susikoncentruoti į esmines užduotis
Paklausta, kaip skirsto komandai darbus, G. Štaraitė sakė: „Dažnai juokiuosi, kad neturiu kam vadovauti. Mes trys esame partnerės, tad direktoriaus pareigos man labiau signalizuoja, kad kuruoju finansus. Stengiuosi susiplanuoti darbo dieną, tačiau nemažai laiko suryja įvairūs netikėti reikalai. Nors su kolegėmis esame pasiskirsčiusios kuruojamas sritis (geografinės zonos, verslo plėtra, klientų aptarnavimas, rinkodara), gana dažnai kiekviena darome viską.“
Oficialiai dirbame nuo 9 iki 17 valandos, tačiau kelionių versle, ypač kai laikas Lietuvoje taip skiriasi nuo vietų, kur vyksta mūsų keliautojai, apibrėžti darbo valandų neįmanoma. Net su Žydrone reikalus aptarti galime tik anksti ryte arba vakare, mat kai pas mus diena, Pietų Amerikoje – naktis.“
Anot L. Nairauskienės, itin svarbu koncentruotis į esminius įmonės reikalus ir dienos užduotis. „Darbo dienos limituoti negalima. Mūsų darbas tęsiasi ir tuomet, kai išvyksta keliautojų grupė. Taigi, galima sakyti, dirbame ištisą parą. Daugiausia laiko reikia skirti kelionės dokumentams sutikrinti ir parengti. Stengiamės, kad mūsų klientai galėtų maksimaliai atsipalaiduosi ir mėgautis įspūdžiais“, – sakė ji.
Kitoks požiūris į keliavimą
„Klientams siūlome savo sudarytus ir išbandytus maršrutus. Į vienas keliones lydime pačios (čia itin daug patirties turi Ž. Lukšytė, išmaišiusi Lotynų Ameriką ir neseniai apie Pietų Ameriką net išleidusi knygą „Pietų Amerika. Metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais“), kitoms vadovauja kelionių vadovai iš Lietuvos, gyvenantys toje šalyje, kurioje keliaujama, arba vietos gidai, – pasakojo G. Štaraitė . – Neseniai pristatėme naują kelionių tipą – keliones su specialistu, t. y. kelionės vadovas yra ne tik organizatorius, bet ir tos šalies kultūros žinovas, pavyzdžiui, sinologas (kinų kultūros specialistas) Kinijoje. Tas itin svarbu keliaujant į tolimas šalis.“
Svarbu išlaikyti balansą
G. Štaraitė sakė: „Verslas man yra kūryba! Be abejo, malonu sulaukti atpildo, tačiau esu įsitikinusi, kad neįmanoma sukurti ir sėkmingai plėtoti verslo skriaudžiant kitus – nesilaikant žodžio, išduodant partnerius, apgaudinėjant darbuotojus ar nepateisinant klientų lūkesčių.
Lietuvoje verslas ir verslininkai vertinami nepalankiai, tačiau mane supantys žmonės mano kitaip. Kai pradėjau verslą, visi sveikino. Be to, daug pažįstamų, jei dar nepradėjo, tai bent jau planuoja sukti į verslą. Tikiu, kad pamažu pasikeis ir visos šalies nuostatos.“
Pasak Ž. Lukšytės, lietuviai yra smalsūs, nori keliauti, tačiau negalima tikėtis, kad iš kelionių organizavimo pavyks greitai uždirbti. „Aišku, kai dirbi su užsidegimu, meile, sulauki grąžos. Na, o jeigu veikla teikia džiaugsmą man ir aplinkiniams, jei iš jos pavyksta išsilaikyti, tuomet, manau, gyvenu laimingi!“ – sakė verslininkė.
„Jeigu veikla teikia malonumą ir pajamų, kokių nori, viskas puiku. Kita vertus, jei dėl pajamų prarandama sveikata, ryšys su artimaisiais ir žmogus nebesuvokia, ką daro, tai, mano manymu, jau perlenkiama lazda“, – kolegei antrino L. Nairanauskienė, o baigdama pokalbį davė patarimą visiems, kas galvoja apie nuosavą verslą: – Ryžkitės pokyčiams ir nebijokite nežinomybės. Bandykite ir ieškokite bendraminčių!“
ANONSAS: Naujame „bzn start" birželio mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: VERSLO ISTORIJA su vienu žinomiausiu visame pasaulyje Lietuvos verslininku Ilja Laurs („GetJar” įkūrėju). Jo vadovaujama programėlių parduotuvė parsisiuntimų skaičiumi nusileidžia tik „Apple Appstore. Numeryje apžvelgiamos erslo galimybės Ukrainoje, nuo mokesčių iki verslo kultūros suptilybių, žurnalistinis tyrimas, kuriame susipažinsite su atlikta apklausa „Kur ieškome idėjų ir kur jos gimsta?” . Taip pat startuolį „MobKinas”, kurį sumanė devyniolikmetis Pijus Navickas. Taip pat sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
