Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.
Šią savaitę vilniečiams buvo pradėti nemokamai dalyti ir maisto rūšiavimui skirtos priemonės – vienkartiniai oranžiniai maišeliai bei specialios daugkartinio naudojimo talpos.
Pagal nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančią tvarką maisto atliekas sostinės gyventojai bus kviečiami kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, kuriuos tvirtai užrišus reikės išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šios atliekos Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose bus atskiriamos nuo kitų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami.
Tikisi gyventojų sąmoningumo
Kaip Delfi nurodo Vilniaus savivaldybė, numatoma, kad plastikinių daugkartinių talpų turėtų užtekti kiekvienam sostinės namų ūkiui, kurių šiuo metu mieste yra apie 281 tūkst. Maišelių komplektai bus dalinami ir visus ateinančius metus, skaičiuojama, kad vieno rulono namų ūkiui turėtų užtekti maždaug 3 mėnesiams.
„Gyventojams maišelių ir kibirėlių dalinimas papildomai nekainuos. Vienas maišelių komplektas kainuoja 0,57 euro (su PVM), išlaidos už juos yra įskaičiuotos į atliekų tvarkymo sąnaudas, už kurias ir iki šiol kasmet gyventojai mokėjo rinkliavą. Kibirėlis kainuoja 1,96 euro (su PVM), 85 proc. šios sumos dengiama valstybės lėšomis pagal skirtą dotaciją, likusi dalis finansuojama iš savivaldybės biudžeto“, – skaičiuoja savivaldybė.
Bendra kibirėlių ir maišelių įsigijimui numatyta suma – apie 1,37 mln. eurų (su PVM). Iš atliekų tvarkymo rinkliavos finansuojami tik maišeliai, o kibirėlių įsigijimui tenkantys kaštai dengiami valstybės skirtos dotacijos ir savivaldybės biudžeto lėšomis.
Nors nuo kitų metų vilniečiams brangs komunalinių atliekų tvarkymas, savivaldybės atstovai tikina, kad maisto atliekų surinkimo įtaką augančiai kainai daro labai nedidelę įtaką. Šiemet vidutinio 60 kv. m ploto buto gyventojai už atliekų tvarkymą turėjo mokėti apie 46 eurus per metus, kitąmet ši suma augs iki maždaug 58 eurų.
„Rinkliavos brangimas susijęs su daugeliu faktorių: ženkliu mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas didėjimu, VERT mokamu mokesčiu nuo reguliuojamos veiklos pajamų, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių plėtra, atliekų tvarkymo paslaugų ir infrastruktūros palaikymo kaštų augimu ir panašiai. Maisto atliekų surinkimas rinkliavai, palyginti su kitais faktoriais, daro itin mažą įtaką – tiek, kiek kainuoja įsigyti maišelius bei informuoti visuomenę apie pokyčius ir tinkamą šių atliekų rūšiavimą“, – nurodo savivaldybė.
Pasiteiravus, kokios sankcijos bus taikomos gyventojams, kurie oranžiniais maišeliais nuspręs nesinaudoti, savivaldybė teigia, kad jokia atsakomybė už tai nėra numatyta, tačiau „tačiau pagal teisės aktus gyventojai privalo rūšiuoti atliekas ir nemaišyti jų tarpusavyje, todėl savivaldybė tikisi žmonių sąmoningumo ir skatina gyventojus rūšiuoti maisto atliekas“.
„Maisto atliekų rūšiavimas yra nauja tvarka, todėl pirmiausia turi būti suformuotas gyventojų įprotis tokias atliekas rūšiuoti, būtina supažindinti, kokios atliekos yra tinkamos rūšiavimui. Dėl to Vilniaus savivaldybė pasirinko kaštų ir siekiamo rezultato aspektais racionaliausią sprendimą, kuris iš esmės yra laikinas. Jei nuo bendro atliekų srauto atskirtos maisto atliekos būtų metamos į atskirus konteinerius ir išvežamos atskirai, tai šiuo metu smarkiai išaugintų gyventojų mokamą rinkliavą.
Susiformavus gyventojų įpročiams ir matant augantį išrūšiuotų maisto atliekų kiekį, vėliau gali būti pereita prie jų tvarkymo naudojant atskirus konteinerius“, – pažymima Delfi pateiktame savivaldybės komentare.
Vienkartinių oranžinių maišelių ir daugkartinio naudojimo talpų dalinimas šiuo metu vyksta savivaldybėje, visose Vilniaus seniūnijose ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Nuo sausio šias rūšiavimo priemones dalins ir mobiliosios komandos, kurios vyks į gyventojų dažnai lankomas vietas, arčiau namų – pavyzdžiui, prie prekybos centrų. Svarstoma, kad ilgainiui oranžinių maisto atliekų rūšiavimui skirtų maišelių bus galima įsigyti ir prekybos vietose.
Didelių rezultatų nepasieks
Vis dėlto viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius yra įsitikinęs, kad Vilniaus savivaldybės sumanymas realios naudos neduos. Pasak jo, yra šalių, kurios jau bandė taikyti tokias pačias priemones, bet dabar jų jau atsisako.
„Tai nėra efektyvus maisto atliekų surinkimo būdas. Panašius atliekų surinkimo būdus bandoma taikyti Norvegijoje ir Švedijoje, bet ir tos šalys pamažu jau atsisako tokių priemonių“, – Delfi teigia D. Tracevičius.
Jo teigimu, Skandinavijos šalių patirtis parodė, kad dalijant maisto atliekoms skirtus maišelius, galima pasiekti, kad kiekvienas namų ūkis per metus jų išrūšiuotų 20-30 kilogramų, o tai tikrai nėra daug. Be to, tokia priemonė nesudaro galimybių kontroliuoti išrūšiuotų maisto atliekų kokybės.
Pasak eksperto, kur kas geresnių rezultatų pasiekia tos šalys ir tie miestai, kurie atliekas tvarkingai rūšiuojantiems gyventojams taiko mokestines lengvatas. Tai reiškia, kad maisto atliekas nu kitų atskiriantys žmonės už šiukšlių tvarkymą moka mažiau.
„Kiekvienas atliekų turėtojas turėtų būti identifikuotas ir jausti mokestinius rūšiavimo privalumus arba mokėti sąlyginai nemažas sumas už išmetamas šiukšles“, – sako D. Tracevičius.
Pasak jo, įvesti tokią sistemą individualiuose namuose ar kotedžuose gyvenantiems žmonėms būtų nesudėtinga, kadangi jie naudojasi individualiais konteineriais. Daugiabučių rajonuose tai būtų sudėtingiau, bet įmanoma, nes įvairių priemonių pasaulyje jau yra sugalvota.
„Vienas būdų yra turėti su namų ūkiais susietą kortelių sistemą, kuri indentifikuotų, kiek kartų tu pradarai tam tikrą konteinerį“, – teigia pašnekovas.
Jis taip pat pasakoja, kad, pavyzdžiui, Trevizo regione Italijoje gyventojams yra dalijami specialiais kodais pažymėti maišai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms. Šie maišai yra susieti su kiekvienu namų ūkiu. Kuo mažiau jų išmetama, tuo mažiau reikia mokėti. Todėl gyventojai yra finansiškai suinteresuoti maisto atliekas kaupti ir išmesti atskirai, kad specialių maišų į mišrių atliekų konteinerius būtų išmetama kuo mažiau.
Pokytis visoje ES
Atskirai tvarkyti maisto atliekas nuo 2024 m. numato Lietuvos teisės aktai, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigojo įgyvendinti ES direktyva. Maisto atliekų atskyrimas nuo bendro srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtos išteklius, sumažinti maisto švaistymą bei išnaudoti maisto atliekų antrinio panaudojimo potencialą.
„Maisto atliekas namuose rūšiuoti reikia labai panašiu principu kaip daugelis jau įpratę daryti su plastiko, popieriaus ar stiklo pakuotėmis ir antrinėmis žaliavomis – dedant jas į atskirą talpą. Tad neabejoju, kad vilniečiai greitai pripras prie naujosios tvarkos, o suteikiamos priemonės tą leis padaryti dar paprasčiau ir patogiau. Taip pat kviečiame sostinės gyventojus būti solidariais ir pasirūpinti bei paimti maisto atliekų rūšiavimo priemones artimiesiems, kaimynams, draugams, kurie to negali padaryti savarankiškai“, – sako Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius.
VAATC primena, kad maisto atliekoms priskiriamos visos organinės kilmės, biologiškai yrančios atliekos, pavyzdžiui: netinkami vartoti maisto produktai (būtinai išpakuoti), žievės, lupenos, graužtukai, arbatos ir kavos tirščiai, arbatos pakeliai, kambariniai augalai ir jų dalys, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, vartoti netinkami maisto papildai (išpakuoti) ir kt.
