Nemaža dalis bedarbių – vyresni nei 50 metų asmenys: kol vieni baiminasi, įdarbinę pasakoja sėkmės istorijas

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkai susiduriant su didžiuliais iššūkiais dėl darbuotojų trūkumo, beveik 40 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys, neįgalieji – 7 proc. Patys darbdaviai sako nematantys problemos įdarbinti tiek vyresnius, tiek neįgalius darbuotojus, tačiau kaip teigia UŽT atstovai, dažniausiai baimės slypi pačių besidarbinančių galvose.

Statistika šokiruoja

Remiantis Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, klientų aptarnavimo skyriuose šių metų rugpjūčio 1 dieną iš viso buvo registruota 15,9 tūkst. neįgalių darbo neturinčių asmenų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet tokių asmenų skaičius buvo 16,8 proc. didesnis.

Skaičiuojama, kad neįgalūs asmenys rugpjūčio 1-osios duomenimis sudarė 7 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.

Šiuo metu iš viso registruotų bedarbių UŽT yra 226 tūkst. asmenų. Įdomu tai, kad kalbant apie vyresnius nei 50 metų asmenis, tokių darbo neturinčių asmenų rugpjūčio 1 dieną UŽT buvo užregistruota 90,3 tūkst., kas sudaro 39,9 proc. nuo visų Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių.

Prieš metus, 2020-ųjų rugpjūčio 1 dieną 50+ amžiaus neturinčių darbo asmenų buvo 86,3 tūkst., o registruotas jų nedarbas siekė 15,7 proc.

„Šiuo metu, kada darbdaviai susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu, svarbiausias akcentas yra asmens gebėjimai ir kompetencijos, asmeninės savybės ir motyvacija darbui, o ne asmens amžius. Tačiau iš kitos pusės, galima būtų išvardinti kai kuriuos iššūkius, su kuriais susiduria darbo ieškantys vyresnio amžiaus asmenys, o taip pat – ir neįgalieji“, – redakcijai komentavo UŽT specialistai.

Pasak jų, sudėtingiau ieškoti darbo sekasi kaimo gyventojams. Jie neretai susiduria su susisiekimo problema, o laisvos darbo vietos daugiausia yra koncentruotos rajonų centruose, miestuose.