Rytų šalių valiutos, kurių vertė smuko JAV dolerio ir euro kurso atžvilgiu, sumažino tiek šių šalių gyventojų, tiek verslo perkamąją galią. Pirmiausiai tai pastebėjo vežėjai, sakantys, jog transporto priemonės į Rytų valstybes rieda tuštesnės nei įprasta.
„Nors su didelėmis problemomis dar nesusiduriame, bet srautai nėra tokie, kokių norėtųsi, - sakė „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. - Tai reikėtų daugiau susieti su kaimynių Rytuose pinigų nuvertėjimu: ir rusiško rublio, ir ukrainietiškos grivnos, ir Kazachstano tengės.“
Jis paaiškina, jog didžioji dalis prekių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje perkama už eurus arba JAV dolerius, o kai Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano valiutos nuvertėjo, sumažėjo ir šių šalių gyventojų perkamoji galia.
„Tai mažina smulkiųjų importuotojų srautus, kurie užsakymus vykdo ne vadovaudamiesi metų programa, o atsižvelgdami į situaciją rinkoje. Sumažėja jų galimybės mokėti už prekes tvirta valiuta, nes sumažėja ir gyventojų galimybės pirkti“, - dėsto A. Kondrusevičius.
Vežėjai skaičiuoja, jog trumpuoju laikotarpiu - per mėnesį - pervežimų iš viso sumažėjo 10-15 proc.
Mato tolesnį nuosmukį
„Rytų šalių valiutos iš lėto pigs euro ir dolerio atžvilgiu ne tik dėl politinių, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Šioms šalims valiutos silpnėjimas yra naudingas, nes skatina vidaus gamybą ir mažina nedarbą“, - argumentuoja Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, Rusija, kaip ir kitos šalys, yra linkusi protekcionistiškai skatinti vidaus gamybą, norėdama sustiprinti savo šalies ekonomiką.
„Rublis turi ilgalaikę smukimo tendenciją, o prie to prisideda ir rusų verslininkai, kurie užsidirba didesnes sumas pinigų, bet nelabai pasitiki savo valstybe: stengiasi viską konvertuoti į dolerius bei pervesti pinigus į kitas šalis. Automatiškai dėl to rublių pasiūla yra nuolatinė ir kapitalas gana ilgą laiką iš šalies traukiasi - tai turi įtakos valiutos kursui“, - sako jis.
Investicijų įmonės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Dainius Bložė, mano, jog valiutų kursai priklausys nuo to, ar nurims Rusijos – Ukrainos konfliktas.
„Jeigu kariniai veiksmai neprasidės, Rusijos rublis gali kažkiek sustiprėti, nes jis gana stipriai nukrito, apie 11 proc. euro atžvilgiu nuo metų pradžios. Visgi, manau, kad jam pavyktų atstatyti tik nedidelę dalį prarastos vertės. Jeigu įtampa regione augtų toliau, rublis gali silpnėti, tačiau nesitikiu, kad jis kristų nekontroliuojamai“, - paaiškina specialistas.
Anot jo, Ukrainos atvejis kitoks: karo atveju valiuta gali smukti nekontroliuojamai, be to, šalis išgyvena sudėtingą ekonominę būseną ir jos valiutos ateitis priklauso nuo to, ar valstybę pasieks ekonominė pagalba.
DELFI skelbė, kad Ukrainos grivinos vertė JAV dolerio atžvilgiu per pastaruosius 10 metų smuko žemiausiai. Tai įvyko dėl politinių neramumų bei ilgą laiką šalyje blogėjusios ekonominės padėties: ji vis dar nepasiekė 1992 metų lygio, nors suirus Sovietų sąjungai šalies ūkis klestėjo.
„Kad Ukrainos grivinos kursas imtų sparčiai atsitiesti, netikiu, nes šalies ekonominė padėtis – sunki, o valiutos kurso kritimas – drastiškas. Kazachstane padėtis kitokia: devalvavimas buvo kontroliuojamas ir, manau, vienkartinis, skirtas spręsti šalies konkurencingumo problemas, tad artimiausiu metu didelių pokyčių nesitikėčiau“, - teigia D. Bložė.
DELFI primena, kad šiemet Kazachstano tengė
">buvo devalvuota 20 proc.
Primindamas istorinius Rusijos rublio kurso svyravimus, finansų specialistas apibendrina, jog dabartinis rublio nuosmukis „pastebimas, bet ne rekordinis“. Jis atkreipia dėmesį, jog 2008 m. rudenį – 2009 m. žiemą rublis euro atžvilgiu nuvertėjo 37 proc., kai dabartinis nuvertėjimas, prasidėjęs pernai birželį, siekia 26 proc.
