Atlikta daugiau tikrinimų
2023-ųjų metų duomenys rodo, kad, lyginant su 2022-aisiais metais, nelegaliai įdarbintų asmenų iš užsienio skaičius išaugo beveik 26 procentais. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įvertino, kokios priežastys galėjo tą nulemti.
„Jeigu taip nuo labai toli pradėti, tai aš sakyčiau, kad net istorinės priežastys. Mes diskutavome, kodėl dalis žmonių supranta, kad mokesčius reikia mokėti, o dalis žmonių didžiuojasi tuo, kad nesumoka mokesčių? Aš sakau turiu tokį atsakymą, kad, jeigu žiūrime į Lietuvos istoriją, mes tarpukariu turėjome demokratiją kelis metus ir dabar – nuo 90 metų.
Visą kitą laikotarpį – santvarka, iš principo, buvo baudžiavinė, kur yra ponas ir pono pinigai, ir baudžiauninkas. Pono darbas tada yra iš baudžiauninko paimti pinigus, o baudžiauninko darbas yra tam ponui neatiduoti pinigų. Bėda yra ta, kad dalis mūsų visuomenės žmonių vis dar gyvena toje pačioje paradigmoje“, – pastebėjimais dalijosi jis.
Anot viceministro, dalis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad valstybė yra būtent tas ponas, kurio tikslas – atimti pinigus iš jų.
„Nėra dar to supratimo, kad nebėra pono ir, kad rinkdamasis politikus tu ne naują poną renkiesi, o kaip tik samdai savo įmonės vadovą, kuri vadinasi Lietuvos Respublika. (...) Jeigu mes turime tokį požiūrį, kad tai yra mūsų bendras gėris, bet nesumokame mokesčių – mes vagiame vieni iš kitų“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Vis dėlto, kaip pastebėjo pašnekovas, sakyti, kad situacija dėl nelegalaus darbo ženkliai blogėja – nereikėtų.
„Nesakyčiau, kad situacija blogėja. Ji kaip tik yra gerėjanti. Šiais metais skaičius didesnis tiesiog dėl to, kad užsieniečių daugiau atvažiavo, tai užsieniečių nelegaliai dirbančių yra padaugėję, o antra priežastis – mes su darbo inspekcija daugiau tikrinome. Daugiau tikrini – daugiau randi“, – tvirtino V. Šilinskas.
Situacija statybų sektoriuje nedžiugina
Kaip sektorius, kuriame nelegalaus darbo pastebima itin daug, dažniausiai yra minimas būtent statybų sektorius. Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pasidalijo, kokią situaciją šiame sektoriuje mato jis pats.
„Aš papasakosiu tokią vieną istoriją iš asociacijos gyvenimo. Asociacijoje yra nustatyta tvarka, yra statutas ir į asociacijos narius priimame, jeigu taryba balsuoja už tą bendrovę, kad ją priimtumėme. Paprastai, kviečiame vadovą pristatyti savo įmonę, duodame tarybos nariams paklausti būsimo kandidato kokie tikslai jį atvedė ir, paprastai, tarybos nariai pasižiūri ir kokį vidutinį atlyginimą moka tas būsimas kandidatas.
Buvo istorija visai neseniai, parašyta, kad įmonės atlyginimų vidurkis yra nepilnas tūkstantis. Vienas iš tarybos narių sako: vadove, aš turiu jums klausimą – ar galite pasidalinti su mumis patirtimi, kaip jūs sugebate rasti kompetentingą specialistą, nemokėdamas jam tūkstančio prieš mokesčius?“, – pasakojo D. Gedvilas.
Anot jo, tokios istorijos – puikus nekorektiško elgesio pavyzdys.
„Tai visiškai neatitinka protingumo kriterijų rinkoje. Nelegalus darbas – asociacijos bendruomenėje jis nepriimtinas“, – teigė pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad nelegalaus darbo situacija statybų sektoriuje išlieka tame pačiame lygyje ir nėra džiuginanti.
„Statybos sektoriuje ji stabiliai laikosi nelabai gera, nes labai daug asmenų dirba nelegaliai. Yra nemažai atsinešta įpročių iš praeities. Norint pakeisti tą situaciją statybos versle – reikia susitelkimo“, – teigė D. Gedvilas.
Siūlymų, kaip spręsti šią situaciją, D. Gedvilas teigė ir teikęs, ir girdėjęs įvairių.
„Mes manome, kad politinės partijos prieš rinkimus galėtų įsirašyti juos į savo programą ir vykdyti tai. Situacija statybos darbo rinkoje galėtų ženkliai pasikeisti. Matytumėme, kad ir aš moku, samdydamas tą statybininką, ir kaimynas moka, kuris šalia statosi ar apdailą darosi“, – teigė jis.
Apvaginėjame vieni kitus
Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas, siekiant spręsti nelegalaus darbo problemą, svarbiausia yra tam tikras supratimas.
„Taip apvaginėjame mes vieni kitus, o ne valstybę kažkokią mistinę, kur sėdi caras po užpakaliu skrynią pasikišęs, iš kurios pinigus traukia. Biudžetas – žmonių pinigai, kurie jiems atgal grįžta per mokytojų atlyginimus, per policininkų, per gaisrininkų atlyginimus, per kitus dalykus. Šito suvokimo trūksta“, – teigė jis.
Viceministras pasidalijo ir savo asmenine patirtimi.
„Aš, kai atėjau iš privataus sektoriaus, tikėjausi, kad jau viešajame sektoriuje nereikės aiškinti, kad biudžetą reikia taupyti, kad reikia kovoti su šešėliu, bet matau, kad net ir čia kartais trūksta to suvokimo. Dažnai užsisuka biurokratinis aparatas į procesą, bet ne į rezultatą. Mano asmenine nuomone, didžiausias pokytis, kokį mes galime turėti – valstybės tarnybos reforma, kuri nuo šių metų įsigalioja“, – teigė V. Šilinskas.
Jo manymu, vadyboje yra reikalingi kultūriniai pokyčiai.
„Turime pereiti nuo baudimo už klaidas, kas baudžiavai būdinga, prie mokėjimo už geresnį rezultatą. Dabar viešajame sektoriuje maždaug trečdalis žmonių į klausimą, kad, jeigu geriau padarysiu savo darbą – galiu tikėtis geresnio atlyginimo, atsako teigiamai. Apie 70 procentų nemano, kad jie gali tikėtis. Ką tai reiškia? Kai nėra paskatos padaryti darbą geriau, tai yra paskata daryti mažiau. Dalis žmonių dirba, nes jie dirba iš motyvacijos, iš noro padaryti gero valstybei, bet tai nereiškia, kad jie gauna didesnį atlygį už tai. Tą reikėtų pakeisti“, – teigė V. Šilinskas.
Tiesa, tam tikrus teigiamus pokyčius jis pastebi ir dabar.
„Kai ateini ir darai – nemažai dalykų pavyksta padaryti. Tas pats darbo užmokesčio mokėjimas tik pavedimu – tiek metų atrodė neįmanoma, bet verslininkai padarė, Seime priėmėme. Mažėja grynųjų, darosi sunkiau atsiskaityti grynaisiais – sunkiau dirbti nelegaliai“, – dalijosi viceministras.
Taigi, pašnekovo manymu, pagrindinis tikslas yra įtvirtinti suvokimą, kad dirbti legaliai yra patogiau, negu dirbti nelegaliai.
„Čia turi būti iš visų spaudimas – ir iš valstybės, ir iš visuomenės, ir iš kolegų. Galų gale, iš žmonos ir iš vaikų, kad ne kiek pinigų parnešei, bet ar tu juos legaliai uždirbai“, – teigė V. Šilinskas.
Turime imtis sisteminių pokyčių
Svarstant apie tai, kuris darbo metodas – legalus ar nelegalus – turi daugiau privalumų, D. Gedvilas siūlė atsižvelgti į keletą dalykų ir patiems žmonėms atsakyti į tam tikrus klausimus.
„Ar skiriasi viešųjų paslaugų kokybė, kurią gauna tas, kuris moka mokesčius ir tą, kuris nemoka? Jeigu turime problemą su sveikata, kreipiamės į medikus – ar skiriasi medicininės paslaugos kokybė tam, kuris moka ir tam, kuris nemoka? Ar skiriasi švietimo, vaikų ugdymo paslaugų kokybė tam, kuris moka ir, kuris nemoka? Šiandien informacinės sistemos leidžia pamatyti ir apskaičiuoti kiekvieno žmogaus indėlį į mokesčių sistemą“, – aiškino jis.
Pašnekovo manymu, kiekvienas gydytojas ar kitos viešos paslaugos tiekėjas turėtų žinoti ir matyti, ar klientas prisideda prie bendros Lietuvos gerovės.
„Humanizmas – šiuolaikinei visuomenei jis yra natūralus dalykas. Mes turime tą atjautos instinktą ugdyti, vystyti ir jis turi būti demokratinėje visuomenėje, bet, pavyzdžiui, ką turi amerikiečiai: jeigu yra privatus draudimas – aš galiu eiti į bet kurią ligoninę ir kreiptis medicininės pagalbos, nes aš turiu sukaupęs draudimą. Jeigu aš to neturiu – yra būtinosios medicinos pagalbos ligoninė, kur suteiks trumpąją būtinąją pagalbą, o kas bus paskui – jau mano problema“, – teigė D. Gedvilas.
D. Gedvilo manymu, toks sprendimas galėtų padėti spręsti bendrą nelegalaus darbo problemą ir Lietuvoje. Be to, jis pasidalijo dar vienu pasiūlymu, kuris liečia konkrečiai jo atstovaujamą, tai yra statybų sektorių.
„Įsivaizduokime: šiandien statybos įstatyme yra visai neseniai atsiradusi nuostata, kad, keičiantis savininkui, naujam savininkui turi būti perduodamas informacinis skaitmeninis failas, su visa informacija apie statinio gyvavimo ciklus visus: projektavimo etapą, statybos etapą ir eksploatacinę stadiją. Susitikęs su notaru, aš klausiu: ar jūs galėtumėte susitarti, kad atsirastų prievolė notarui tą nematerialų turtą, tai yra informaciją apie statinį, priversti dabartiniam savininkui perduoti naujam savininkui, įrašyti tą notarinėje sutartyje? Šiandieną, statant ypatingus statinius, yra privaloma naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Nėra problemos šiandien visą informaciją kaupti, rašyti visur“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Anot jo, tokia informacija turėtų būti prieinama ne tik naujam statinio savininkui, bet ir mokesčių inspekcijai. Pašnekovas paaiškino, kodėl tokia tvarka nėra priimama.
„Aplinkos ministerijai reikėtų išplėsti, kad šis instrumentas turėtų būti naudojamas absoliučiai visiems statiniams ir turi būti kaupiama visa informacija, visi remontai ten turi būti įrašyti, o Teisingumo ministerija turėtų išleisti teisės aktą, kad notarai privalo įpareigoti savininką būtent tą nematerialų turtą perduoti naujam savininkui. Visą informaciją: brėžinius, projektinę medžiagą, statybos visą informaciją su medžiagų pasais, su visomis deklaracijomis, kad tos medžiagos pagamintos legaliai, draudiminiai visi įvykiai turi matytis“, – vardijo D. Gedvilas.
Jo manymu, tokiu būdu būtų galima lengvai pastebėti, kas naudojasi ir kas teikia nelegalias paslaugas.
„Reikia tik įpareigoti, kad visi tuos instrumentus naudotų“, – teigė pašnekovas.
Kodėl žmonės nebijo eiti prieš įstatymą?
Tam tikrų priemonių, nukreiptų į nelegalaus darbo mažinimą, buvo imtasi jau prieš kurį laiką, tačiau, panašu, jos – dalies gyventojų negąsdina. V. Šilinskas pasakė, kodėl, jo manymu, taip nutinka.
„Viena tokia esminė problema, kurią aš matau – viešojo sektoriaus neefektyvumas. Sektorius bijo klaidų ir bet kokį pokytį bijo daryti. Nėra paskatų padaryti geriau, o yra tik baudimas už klaidas“, – tvirtino jis.
Kaip pastebėjo pašnekovas, viešojo sektoriaus baimė imtis pokyčių – persiduoda ir visuomenei.
„Dabar, nunešę nelegalaus darbo projektus, pavasario sesijoje svarstysime. Ten vienas iš pasiūlymų yra didinti baudas, kam net ir verslininkai pritaria, tik yra klausimas – kiek didinti? Bus diskusijos, nes darbuotojų atstovai sako, kad labai daug didinti, verslininkai sako, kad turėkime proto ribas. Kitas pasiūlymas – išplėsti skaidriai dirbančiųjų ID, kad kiekvienas iš mūsų kovotumėme su nelegaliu darbu ir, kad kiekvienas iš mūsų suprastume problemą“, – teigė V. Šilinskas.
Jis teigė turintis vilties, kad šie ir kiti panašūs sprendimai spręsti problemą padės.
„Reikia žmonių, orientuotų į rezultatą. Kiekvienas iš mūsų turime pasižiūrėti, ką mes galime padaryti“, – teigė V. Šilinskas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
