Kaip žinia, baldų pagaminimas kai kuriais atvejais gali trukti ilgesnį laiką, tačiau su Delfi redakcija susisiekusiems gyventojams trūko kantrybė.
Sumokėjo 4500 eurų avansą
Kaip pasakojo Vilniaus rajone gyvenantis Artūras, iš įmonės „DA Projektai“ gegužės pabaigoje jis užsisakė virtuvės baldų komplektą.
„Baldai turėjo būti pagaminti per 10–12 savaičių, maždaug – rugpjūčio mėnesį. Bet įmonės vadovas pradėjo labai vilkinti laiką. Iš pradžių sakė, kad mes per ilgai ieškojome mikrobangų krosnelės, paskui – kad per porą centimetrų pasikeitė indaplovės vamzdžiai, nors tai visiškai nedarė įtakos baldų gamybai“, – Delfi sakė Artūras.
Komplekto kaina – 4700 eurų, o avansas, kurį sumokėjo Artūras, siekė pusę šios sumos – 2350 eurų.
„Prašėme jo, kad grąžintų avansą per vieną dieną. Jis atrašė, kad pinigai bus grąžinti per tris. Tos trys dienos dabar jau tęsiasi daugiau nei pusę mėnesio“, – nurodė jis.
Besiskundžiančių šia įmone yra ir daugiau. Štai vilnietis Darius sakė užsisakęs kelis komplektus, kurių vertė – 9000 eurų. Vadinasi, jo sumokėti avansai iš viso sudarė 4500 eurų.
„Turiu savo įmonę ir užsiimu butų įrengimu, jų nuoma, kartais pardavimu. Užsisakiau du komplektus, pirma sutartis buvo pasirašyta birželio mėnesį, kita liepos mėnesį. Nors nesulaukiau pirmo užsakymo, bet pasitikėjau ir iškart pateikiau antrą. Baldai neatvyko, nors buvo pažadėta, jog vieni bus pagaminti iki rugpjūčio 15-os dienos, kad – kad maždaug po mėnesio, iki rugsėjo pabaigos“, – prisiminė Darius.
Kalba ir apie ieškinį
Kaip pasakoja Dariui, jam ėmus teirautis, kodėl vėluojama pagaminti baldus, verslininkas teisinosi sveikatos problemomis, sakė, kad tėtis atsidūrė ligoninėje. Vėliau kalbėta, kad Vokietijoje užstrigo darbuotojai, buvo paduotas ne tas užsakymas.
„Galiausiai paprašiau pateikti įrodymus, kad baldų plokštės yra pagamintos ir jei pagamintos, bala nematė, pats susiorganizuočiau jų susirinkimą. Bet viskas taip ir baigėsi, nuo to laiko jis man nieko neatsakė, o nuo to laiko jau praėjo mėnesis“, – kalbėjo Darius.
Feisbuke jis sakė suradęs ir grupę, kurioje – keliasdešimt su panašia situacija susidūrusių žmonių.
„Susirašiau su žmonėmis, kurie nukentėjo, kalbama ir apie ieškinio kėlimą“, – pažymėjo jis.
„DA Projektai“ Rekvizitai.lt polapyje galima rasti ir daugiau skundų šios įmonės veikla.
„Asmuo yra nepatikimas, nuo sutartyje numatyto termino vėluoja beveik pusę metų, į jokias kalbas nesivelia, vis teisinasi ir meluoja. Apie pinigų grąžinimą ar baldų pabaigimą kalbos taip pat nėra“, – rašė Eglė.
Kitas vartotojas antrino, jog verslininkas yra „nepatikimas ir nesąžiningas“.
„Užsakinėjau virtuvės gamybą. Pardavimo metu labai aktyvus ir įtikinantis, tačiau po to vėluoja tilpti į terminus mėnesiais, neįvykdo susitartų darbų“, – nurodė jis.
Verslininkas nekomentuoja
Delfi susisiekus su „DA Projektai“ vadovu Dariumi Buka, šis situacijos nekomentavo, nurodęs, kad „aiškintis su klientais per žiniasklaidą nenori“.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšiaus skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė Delfi sakė, kad vartotojų skundų dėl mažosios bendrijos nėra gauta, tačiau ji pateikė kelis patarimus, ką jiems daryti.
„Jeigu sutartis nėra vykdoma, kaip numato jos sąlygos, vartotojas turi raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir išdėstyti savo reikalavimą: atsisakyti sutarties ir grąžinti sumokėtus pinigus, mokėti delspinigius, jei tai numatyta ir panašiai.
Jei bendrovė nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimo ar nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo būdu. Prie prašymo reikėtų pridėti užsakymo ar sutarties, mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, kitus reikšmingus įrodymus“, –Delfi nurodė D. Malinauskienė.
Anot „Triniti Jurex“ advokatės Akvilės Bužinskaitės, verslininkui laiku nepagaminus užsakytų baldų vartotojas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, taip pat sutartyje numatytas baudas ar delspinigius.
Ji antrino, kad savo teises vartotojas gali ginti teisme arba kreipiantis į VVTAT.
„Kreipimosi į VVTAT privalumai: nemokama ir greita procedūra bei institucijos įsitraukimas, komunikuojant su verslininku. Be to, VVTAT sprendimą priimtų net jei baldų gamintojas nenorėtų bendradarbiauti. Teisminis ginčo nagrinėjimas, tikėtina, truktų ilgiau, tačiau teismas gali taikyti laikinas apsaugos priemones, pavyzdžiui, verslininko turto areštą“, – galimas išeitis komentavo A. Bužinskaitė.
Prieš kreipiantis į VVTAT, jos teigimu, vartotojas turėtų raštu informuoti verslininką apie savo reikalavimus. Kreipimąsi reikėtų pagrįsti dokumentais, tokiais kaip sutarties ar užsakymo kopija, avanso mokėjimo patvirtinimas ir susirašinėjimo su verslininku dokumentai.
Jei VVTAT sprendimas neapskundžiamas per 30 dienų, jis įsigalioja, tampa privalomu ir, verslininkui jo nevykdant geranoriškai, gali būti vykdomas priverstinai.
Kitos bankrutavo
Registrų centre galima rasti informacijos, kad D. Buka anksčiau vadovavo ir kitoms mažosioms bendrijoms, tačiau jas ištiko nekokia baigtis.
Pavyzdžiui, 2018 m. mažajai bendrijai „VDI Baldai“ buvo iškelta bankroto byla. Kaip nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje, tų pačių metų birželio pabaigoje įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė beveik 180 tūkst. eurų.
Tai – ne vienintelis toks pavyzdys.
Praėjusiais metais likviduota ir kita mažoji bendrija „Baldisima“, kuriai taip pat vadovavo D. Buka. Šios įmonės skola „Sodrai“ 2021 metų pabaigoje siekė beveik 10 tūkst. eurų.
D. Bukai priklauso ir dar viena mažoji bendrija „Darbalda“, kuri tebegyvuoja, tačiau duomenys rodo, kad ji veikia nepelningai – 2021 metais įmonė patyrė 6,6 tūkst. eurų nuostolių. Įmonė Registrų centrui dar nėra pateikusi ataskaitos už 2022 metus.
Beje, apie ją Rekvizitai.lt puslapyje taip pat yra ne vienas kritiškas atsiliepimas.
Mažoji bendrija „DA Projektai“, dėl kurios Delfi ir skundėsi vartotojai, veikia vos daugiau nei metus – remiantis Registrų centro duomenimis, ji įregistruota 2022 m. spalį.
Tuo atveju, jei vartotojai nori atgauti pinigus iš jau bankrutavusios mažosios bendrijos, pasak „Triniti Jurex“ advokatės Mikolinos Šoblinskaitės, įsiskolinimai yra dengiami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.
Tokiu atveju reikia pateikti savo reikalavimus nemokumo administratoriui.
„Jei bankroto procese bus gauta lėšų (o jos gali būti gautos pardavus įmonei priklausantį turtą, atgavus skolas iš bankrutuojančios įmonės skolininkų, nemokumo administratoriui sėkmingai prisiteisus žalos atlyginimą iš, pavyzdžiui, bankrutuojančios MB vadovo ar akcininko) kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti bankroto procese, gali tikėtis, kad jų įsiskolinimai bus kažkokia dalimi padengti“, – sakė M. Šoblinskaitė.
Dengtina įsiskolinimų dalis priklausys ir nuo patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sumos, kadangi ji dengiama pirmiau kreditorių reikalavimų.
Priešingu atveju – bankroto procese nesant iš ko patenkinti kreditorių reikalavimų – įsiskolinimai, pasibaigus bankroto procesui, advokatės teigimu, taip ir liks nepadengti.
