Pasak Užimtumo tarnybos duomenų, šių metų sausio 1 d., Lietuvoje bedarbių skaičius per metus išaugo penktadaliu. Šiandien Užimtumo tarnyba bedarbio statusu registravusi yra 165,8 tūkst. asmenų. Tai sudaro virš 9 proc. nedarbo. Padėtis ypač nelengva jaunimui (iki 29 m.), kurių šių metų sausio 1 d., į Užimtumo tarnybą registruota buvo 2 tūkst. daugiau negu praeitais metais, kas sudaro virš 7 proc. ūgtelėjimą ir penktadalį visų UŽT klientų.
Kas nutiko jaunimui?
Susidarius tokiai silpnai darbo paklausai blogiausias įsidarbinimo galimybes turi mažiau kvalifikuoti ir darbo patirties neturintys žmonės. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių jaunuoliai patiria didesni nedarbingumą, mat daugiau nei pusę pernai besikreipusių į Užimtumo tarnybą neturėjo profesinės kvalifikacijos, o įgijusių aukštąjį išsilavinimą tik penktadalis.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakoja, jog prie jaunimo nedarbingumo taip pat prisideda jo tendencija dažniau keisti darbus nei vyresnio amžiaus žmonės. Sausį labiau augo jaunimo iki 24 metų nedarbas, tačiau jis išlieka mažesnis nei vyresnių nei 50 metų asmenų.
M. Jankauskienė pamini, kad „jaunuoliams pritrūksta motyvacijos ir atkaklumo, jiems trūksta socialinių kompetencijų bei darbo paieškos įgūdžių, o darbo vietoms dažnai turi per didelius lūkesčius“. Prie to dar prisideda sezoninis nedarbas: dauguma jaunimo dirba vasarą ir rudens pradžioje, kai daug yra sezoninių darbo pasiūlymų, o ir jie patys būna laisvesni nuo studijų.
Įsidarbinimas užtrunka vis ilgiau
Šių metų sausio 1 dienos skaičius, palyginus su praeitais metais, ilgalaikių bedarbių skaičius pakilęs šeštadaliu, iki 32,1 tūkst. gyventojų. Tarp jų trečdalis neturi profesinės kvalifikacijos.
Verta paminėti, kad ilgalaikiai bedarbiai laikomi tie, kurie darbo nesusiranda per vienerių metų laikotarpį. Išimtis jaunimui iki 25 m., kuriems toks statusas pritaikomas neradus darbo per pusę metų. Iš viso bedarbio jaunimo iki 25 m., kurių yra 31,8 tūkst., 10,6 proc. yra laikomi ilgalaikiais, kurių dauguma neturėjo profesinės kvalifikacijos.
Svarbu tai, kad įsidarbinimo trukmė iš dalies veikia šią statistiką. Vidutinė Užimtumo tarnybos klientų nedarbo trukmė metų pabaigoje buvo 210 dienų.
Nedarbas auga, bet rinka žada atsigauti
Darbo rinka praeitais metais buvo nuosaikesnė ir lėtesnė negu 2022 m. Darbdaviai įregistravo beveik trečdaliu mažiau darbo vietų, o mažėjant darbo vietoms, ir gyventojai ima žiūrėti atsargiau ir atsakingiau, neketindami taip dažnai keisti darbų, teigia UŽT atstovė spaudai.
Ji pasakoja, kad prie bendro nedarbo prisideda ta tendencija, kad „rudenį ir žiemą darbuotojų samda mažesnė, nes tuo metu darbdaviai įvertina papildomų darbuotojų priėmimo poveikį įmonės kaštams“. Darbo paklausa paprastai ima atsigauti anksti pavasarį. Maždaug nuo kovo mėnesio laisvų darbo vietų ima daugėti žemės ūkio sektoriuose, taip pat ten, kur žmonės dirba terminuotus darbus.
Po santykinio sulėtėjimo paskutinį praėjusių metų mėnesį darbo rinka sausio mėnesį ėmė atsigauti. Darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse ir daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti.
Darbdaviai paskelbė pusantro karto daugiau laisvų darbo vietų visuose darbo sektoriuose išskyrus NT operacijų. Į darbo rinką sugrįžo iki 16 tūkst. darbo ieškančiųjų, penktadaliu daugiau negu gruodį. Padaugėjimas pastebimas visuose sektoriuose išskyrus viešąjį valdymą bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą.
Kurie sektoriai nukentėjo labiausiai?
Labiausiai darbo pasiūlymų skaičius nuo 2023 m. mažėjo transporto ir saugojimo sektoriuose, iš kurių sulaukta perpus mažiau darbo pasiūlymų. Statybų ir NT operacijų laisvų darbo vietų fiksuota mažiausiai per pastaruosius penkerius metus.
„Dalies profesijų poreikio augimas praeitais metais yra tęstinis reiškinys, kitų – vykstančių reformų ar pokyčių socialiniame gyvenime pasekmė“, – sako M. Jankauskienė.
Anot jos, sveikatos priežiūros, mokymų specialistų ir inžinierių trūkumas Lietuvoje fiksuojamas ne vienerius metus. Specialiųjų poreikių mokinių mokytojų ir mokytojų padejėjų paklausą augino pradėtas įtraukaus ugdymo stiprinimas mokyklose. Greitojo maisto ruošėjų paklausą augino didėjantis gyvenimo tempas miestuose, maisto išsinešimui ar pristatymui populiarėjimas.
Specialistų ir įstaigų tarnautojų grupėje praeitais metais darbdaviams sunkiausiai sekėsi rasti pedagogų. Šių profesijų, bei sveikatos priežiūros ir inžinerijos darbuotojams skirtų darbo pasiūlymų skelbta bent pusantro karto daugiau nei per tą patį laikotarpį į Užimtumo tarnybą kreipėsi atitinkamo darbo ieškančių asmenų.
Kvalifikuotų darbininkų, operatorių bei paslaugų darbuotojų grupėje darbdaviams didžiausias trūkumas buvo fabrikų bei logistikos darbuotojų. Laisvų tokio darbo vietų per 2023 m. paskelbta bent du kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį įregistruota tokio darbo ieškančių asmenų.
Mažiausią nedarbą patyrė Neringos, Klaipėdos r., Skuodo r. bei Birštono savivaldybės, nuo 4 iki 7,1 proc. Didžiausią – Kalvarijos, Ignalinos r., Biržų r., Šalčininkų r. nuo 13,8 iki 11,7 proc.
