Visoje 27 šalis nares turinčioje Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygis išaugo iki 7,1 proc., palyginti su gegužę fiksuotais 7 proc., pranešime spaudai teigė statistikos agentūra Eurostatas.
Birželis buvo pirmasis mėnesis, kai daugumoje ES šalių buvo pradėta švelninti priemones, įvestas naujojo koronaviruso plitimo ribojimo tikslais, teigė Eurostatas.
Ketvirtadienį taip pat paskelbti atnaujinti gegužės duomenys, anksčiau rodę, kad euro zonoje nedarbas siekė 7,4 proc., o ES – 6,7 proc.
Eurostato skaičiavimais, ES darbo neturi daugiau nei 15 mln. žmonių, 12,7 mln. jų gyvena euro zonoje.
Euro zonoje nuo 2012 metų, kai buvo užfiksuotas aukščiausias 12 proc. nedarbo lygis, šis rodiklis mažėja, nors darbo neturinčių asmenų skaičius kiekvienoje šalyje smarkiai skiriasi.
Duomenys rodo, kad darbo rinkoje smarkiau yra paveikiamos moterys ir jauni žmonės. Euro zonoje darbo neturi 8,3 proc. moterų ir 17 proc. žmonių, jaunesnių nei 25 metai.
Nedarbas birželį Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir birželį buvo 9,4 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Kipre (9,8 proc.), Latvijoje (10,1 proc.) ir Ispanijoje (15,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.
Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gegužę šalyje buvo 7 proc. nedarbas – 2 punktais didesnis nei pernai gegužę.
Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 8,6 punkto iki 18,9 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 16,8 proc., arba 1,9 punkto daugiau.
Birželį darbo Lietuvoje neturėjo 139 tūkst. žmonių, iš jų 20 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų.
Agentūra bedarbiais laiko tuos žmones, kurie neturi darbo, gali pradėti dirbti per dvi savaites ir per pastarąsias keturias savaites aktyviai ieškojo darbo vietos.
„Covid-19 karantino priemonės, taikomos nuo 2020 metų kovo, ES lėmė smarkų išaugimą paraiškų, pateikiamų bedarbio išmokoms gauti“, – pridūrė agentūra.
