Už tokį Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektą antradienį pasisakė 68 Seimo nariai, prieš buvo 19, dar 23 susilaikė. Sprendimas priimtas, nors prieš balsavimą vykusioje diskusijoje nė vienas parlamentaras apie projektą nekalbėjo teigiamai.
Seimo nariai pritarė pasiūlymui nuo kitų metų darbo pajamoms taikyti du – 20 proc. ir 27 proc. GPM tarifus. 27 proc. tarifą siūloma taikyti pajamoms, kurios viršija „Sodros“ įmokų lubas.
Pirminiame Vyriausybės pasiūlyme progresinis tarifas buvo 25 proc. Be to, dar buvo svarstomas pasiūlymas taikyti progresinį 30 proc. tarifą, tačiau Seimo nariai jį atmetė.
2019 metais „Sodros“ lubos turėtų būti 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, 2021 metais – 60 VDU. Šios lubos neturėtų būti taikomos socialinio draudimo įmokos daliai, skirtai privalomajam sveikatos draudimui.
Siūloma, kad 120 VDU viršijančios dividendų pajamos būtų apmokestinamos 18 proc., o kitos ne iš darbo santykių kylančios pajamos – 20 proc. GPM. Tačiau Seimas nepritarė tam, kad 20 proc. būtų apmokestinamos ir „Sodros“ lubas viršijančios pajamos iš individualios veiklos.
Seimo nariai taip pat pasisakė už tai, kad 2019 metais neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) būtų 300 eurų, 2020 metais – 400 eurų, o 2021 metais – 500 eurų. Planuojama, kad pirmaisiais reformos metais NPD būtų taikomas pajamoms iki 2 VDU, antraisiais – iki 2,25 VDU, o Vyriausybės siūlytą 2,5 VDU ribą pasiektų 2021 metais.
Antradienį ryte Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas pasiūlymas NPD 2019 metais taikyti iki 1,75 VDU ir apsiriboti planu tik vieneriems metams. Komitetas ir Seimo nariai tam nepritarė, tačiau buvo užfiksuota atskira Stasio Jakeliūno ir dar trijų parlamentarų nuomonė, kurie pasisakė už mažesnį NPD išplėtimą.
„Kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projekto 2020 ir 2021 metams, siūlymas didinti maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamąjį dydį, išplečiant jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio per trejus metus, yra finansiškai nepagrįstas ir neatsakingas sprendimas. Jeigu šis sprendimas būtų priimtas, reikšmingai pablogėtų valstybės viešojo sektoriaus, savivaldybių ir pagrindinės pensijos dalies finansavimo galimybės. Nepritariame siūlomiems NPD pakeitimams, kurie lemtų 1,6 mlrd. eurų dydžio GPM netekimus nuo 2019 iki 2021 metų imtinai“, – atskirąją nuomonę posėdyje pristatė S. Jakeliūnas.
Tam, kad GPM įstatymo pakeitimai įsigaliotų, Seimas dar turi juos priimti. Tai padaryti ketinama ketvirtadienį. Po to įstatymą dar turi pasirašyti prezidentė. Tai padaryti reikia iki sekmadienio, nes mokesčių pakeitimai turi būti paskelbti pusė metų iki jų įsigaliojimo.
Kaltino, kad netęsi pažadų
Prieš balsavimą vykusioje diskusijoje kalbėjo 10 Seimo narių, tačiau nė vienas jų apie priimtą GPM įstatymo projektą neatsiliepė teigiamai.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad mokesčių reforma buvo pradėta nuo minties, jog bazinę pensiją reikia iškelti į valstybės biudžetą ir ją finansuoti didesniu GPM tarifu.
„Tačiau po mūsų svarstymų komitete, išėjo taip, kad pritarta kitam pasiūlymui, kuomet sumažinta tik 1 proc., o 1 proc. permestas „Sodrai“. Išeina taip, kad pensijos iškėlimas nėra padengiamas pilnai jokiais kitais finansiniais šaltiniais. Kyla klausimas, kuo bus finansuojama iškelta pensija dabartiniams pensininkams“, – svarstė ji.
Seimo narė pastebėjo, kad reforma inicijuota kalbant apie sumažinamą darbo jėgos apmokestinimą.
„Jis buvo sumažintas 2 proc., bet tuo pačių jie nukreipti į papildomą kaupimą, į antrą pensijų pakopą. Realiai žmogus gavęs tuos pačius 2 proc. didesnio atlyginimo, turės tuoj pat juos pervesti į privačius pensijų fondus. Iš principo, jam niekas nesikeičia. Apskritai, ar teisėta įtraukti automatiniu būdu į antrąją pakopą? Anksčiau buvo pervedimai per „Sodrą“ ir viskas buvo legalu.
NPD taikymo išplėtimas kelia klausimų dėl šios koalicijos centro kairumo, nes išplėtimas iki 2,5 VDU reiškia, kad per 2 tūkst. eurų uždirbančiam žmogui bus taikomas NPD. Lygtai jam tie keli eurai galėtų kažką reikšti. Dabartinė nuostata dėl 2,5 VDU reiškia, kad tik 6 proc. visos darbo jėgos NPD nebus taikomas. Mes tą nuolaidą taikome beveik visiems, tad kas padengs tą skylę biudžete?
Kai lankausi regionuose, man už valstybę darosi gėda, kuomet susitinku su priešgaisrinės apsaugos tarnybos komanda ir jų vidutinis darbo užmokestis – sveikų jaunų vyrų – yra 420 eurų. Tuomet susitinku su muitinės pareigūnais, kurie pradeda tarnybą ir iš jų valstybė reikalauja turėti aukštąjį išsilavinimą, tačiau tiems žmonėms vidutinis atlyginimas yra siūlomas 500 eurų“, – dėstė G. Skaistė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas prieš balsavimą klausė, kur dingo valdančiųjų drąsa.
„Kur drąsi mokesčių reforma? Tai yra nesusikalbėjimas, skubėjimas. Jei Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais mokesčių ir pensijų reforma pristatyta per 15 minučių, na, tai galime laikyti rekordine diskusija šia tema, kuri užkabins ir palies visus dirbančiuosius, visus gaunančius išmokas.
Ar po tokios mokesčių reformos mes galėsime labiau finansuoti viešąsias gerybes? Ne. Ar galėsime labiau sumažinti nelygybę? Ne. Turbūt visi, mokantys šiek tiek skaičiuoti tą pasakys. Atvirkščiai – nelygybė padidės, nes GPM padidinimas įvedant „Sodros“ lubas netgi iki 27 proc. nekompensuoja praradimų.
Dabartinės Vyriausybės programoje kalbama apie nelygybės mažinimą, tai eilinis kartas, kai rinkimuose šnekame vieną, o dauguma išduria rinkėjus. Nesimokote iš svetimų klaidų, lipate ant to paties grėblio. Manau, rezultatų laukti ilgai nereikės, žmonės tą prisimins. Blogiausia, kai šnekate vieną, bet padarote kitą. Tą galiu pasakyti savo tam tikra patirtimi, ką darė ir mūsų partija, kai rinkimuose šnekėdavo vieną, o darydavo kitą“, – kalbėjo jis.
