Praėjusį penktadienį Trišalė taryba sutarė, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga turėtų didėti 10 procentų, iki 924 eurų „ant popieriaus“. Tuo tarpu NPD dydis turėtų padidėti 20 procentų, iki 750 eurų. Įprastai, Trišalėje taryboje sutarimo rasti nepavykdavo.

Lietuvos bankas prieš tai buvo išstojęs su siūlymu, kad reikėtų MMA didinti pagal formulę. Tai būtų didesnis didinimas, virš 13 procentų, iki 953 eurų. Tiesa, suma į rankas būtų buvusi mažesnė, nes nebuvo numatyto NPD padidinimo.

Anot Lietuvos profsąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės, sakyti, kad sprendimas buvo priimtas ne pagal formulę – nėra visiškai tikslu.

„Mes dažniausiai skaičiuojame, kiek žmogus gaus į rankas, nes „ant popieriaus“ ne visada yra tikslu suskaičiuoti. Mūsų mokesčiai gi sujungti yra, tai tas lyginimas labai sudėtingas tampa. Pagal bankų suskaičiuotą sumą, į rankas išeitų 701 euras ir, galima sakyti, kad mūsų tas sutarimas, kurį priėmėme penktadienį, davė kiekvienam darbuotojui, kuris uždirba minimalią algą, 709 eurus.

Mums, kaip profesinėms sąjungoms, tas reikalavimas, kurį mes kėlėme tiek Vyriausybei, tiek darbdaviams ir sakėme, kad, iš tikrųjų, nuo kitų metų žmonės, visi darbuotojai, kurie uždirba minimalų atlyginimą turi gauti ne mažiau, kaip suskaičiavo bankas pagal formulę, buvo kaip ir išpildytas“, – aiškina Delfi TV laidoje pasakoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Inga Ruginienė, Vidmantas Janulevičius

Tačiau, anot I. Ruginienės, tai tikrai nereiškia, kad Lietuvos banko formulės nebeliks. Ji prideda, kad pagal formulę būna bazinis sprendimas, kurį galima į vieną ar kitą pusę pakreipti tam, kad nenukentėtų visos šalys.

Įprastai, kai vyksta derybos dėl minimalios algos, daugiausiai skundų kyla iš verslo. Verslams šiuo metu situaciją sunkina ir recesija, kyla baimė bankrutuoti, o ir atlyginimai, kai kurių manymu, jau yra pakankamai dideli.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius patvirtina, kad šis laikas verslams yra sudėtingas.

„Lietuvos banko pateikti skaičiai, matote, jie apeliuoja į praeitį. Aš ne tai, kad advokatauju jiems, bet kodėl tie skaičiai buvo pateikti? Praeiti metai buvo rekordiniai, bankas dirbo pagal praeitų metų statistiką. Nepaisant to, kad sausio mėnesį Lietuvos pramoninkų konfederacija turėjo su jais pokalbį ir mes išsakėme savo nuogąstavimus, kad tikėtina, kad tas augimas, jeigu jis bus iš viso, o manome, kad nebus, bus minusinis, -1 procentas, jeigu 0 šiais metais bus, tai, aš sakyčiau, tai labai geras rezultatas bus mums visiems.

Taigi, tie skaičiai apeliuoja į praeitį, o dabartis ir ateitis yra visai kitokia. Čia žymiai greičiau viskas keičiasi. Dėl to buvo priimtas nutarimas, toks visiems sutarus, kad, visgi, atlyginimai turi augti žmonėms, vis tiek infliacija yra, bet ne tiek, kiek pasiūlė Lietuvos bankas. Ir čia, aišku, Vyriausybės vaidmuo šitoje vietoje, tai, kad jie padidino NPD 20 procentų, davė tą pozityvą. O, kad regioniniams verslams, smulkiems verslams tai pridės ant pečių tam tikrą dalyką, tai faktas yra, bet, iš kitos pusės, mes turime NPD. Žmonės gaus didesnę dalį pinigų, o pinigai bus išleisti“, – teigia LPK prezidentas.

Finansų ministerija mokestiniame pakete pristatė sprendimą, kad NPD didėtų dvigubai sparčiau nei minimali alga ir iki 2028-ųjų tas lygis susivienodintų. Anot I. Ruginienės, tai galėtų būti Finansų ministerijos vizija, tačiau reikia suprasti, kad sprendimai gali keistis atėjus naujai valdžiai, naujiems politikams, todėl labai atsipalaiduoti nereikėtų.

„Šiandien turime sprendimą kitiems metams, čia tik Trišalės tarybos buvo sprendimas ir patariamasis balsas Valstybei ir Seimui, ir aš labai tikiuosi, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas įvykdys pažadą ir priims tuos įstatyminius pakeitimus, kurie buvo sutarti Trišalėje taryboje“, – dalinasi I. Ruginienė.

Inga Ruginienė, Vidmantas Janulevičius

Sunkiausia bus aptarnavimo verslui regionuose

Verslas nėra tolygus vienas sektorius. Yra įvairiausių situacijų ir, dažniausiai, iš regioninių verslų buvo girdima, kad jiems yra sunku didinti algas tiek, kiek būna numatoma. Anot V. Janulevičiaus, tokia situacija yra ir dabar.

„Mes diskutuojame viduje ir, aišku, sulaukiame lengvos kritikos iš savo pačių kolegų, nes tie 26 tūkst. darbuotojų, kurie gauna tą minimalią algą, aišku, lyginant su visais 1 260 000 dirbančiųjų Lietuvoje, tai yra labai menkas skaičius, bet jis, visgi, yra 99 procentais koncentruotas į regionus ir aptarnavimo sferą.

Tai jiems, aišku, yra sudėtingiau ir mes bijome, kad tas šešėlis labiau neklestėtų, bet tikimės, kad tai buvo toks balansas ir, kad darbuotojai galėtų jaustis saugūs“, – teigia pašnekovas pridurdamas, kad iš visų siūlymų pasirinktas viduriukas, kuris turėtų leisti verslui išgyventi.

„Nepamirškime, kad regioniniai verslai, didžioji dauguma orientuojasi į vidaus rinką. Dėl to perkamoji galia kiekvieno žmogaus turi ypatingai svarbų vaidmenį ir pajamų augimas būtent paskatina ir pamaitina pačią perkamąją galią. Tai jeigu žmogus nejaus pajamų augimo, jis pradės taupyti. Ir tai neigiamai atsilieps tiems patiems regioniniams verslams.

Tai dėl to kartais, aš suprantu, gal yra skausminga arba nenoras didelis kelti, kad ir vienu euru atlyginimą, bet patys verslininkai, ypatingai paslaugų sektorius, kuris, iš tikrųjų, teikia daugiausiai pastabų minimaliai algai, turėtų suprasti, kad žmogus, su augančiomis pajamomis, skatins tą patį regioninį verslą, nes, kitu atveju, turėsime dar sudėtingesnę recesiją“, – priduria I. Ruginienė.

Inga Ruginienė

Darbo užmokestis aptarnavimo sektoriuje sudaro didžiąją dalį sąnaudų, atsiranda spaudimas didinti kainas. Kyla klausimas, ar tikrai visi išgalės tas didesnes kainas mokėti ir nesumažės vartojimas. Tačiau I. Ruginienė teigia, kad nebūtinai darbo užmokestis sudaro didžiąją dalį sąnaudų. Anot jos, yra daug daugiau sudedamųjų dalių.

„Jeigu mes kalbame apie savikainą, tai yra daug kitų dalykų. Ta pati nuoma, energetiniai kaštai, produktai ir visi kiti dalykai taip pat įeina į savikainą. Mes kalbame apie minimalią algą, apie kelis eurus, tai tikrai nepadarys tokio ženklaus skirtumo, apie kurį mes dabar kalbame. Aš suprantu, kad tai kitai pusei yra patogu kalbėti apie tą ženklų skirtumą, bet klausimas yra vienas. Šiai dienai paslaugų sektorius sunkiai jau suranda darbuotojų. Ir ta problema augs, jeigu darbo sąlygos ir darbo kaina nedidės šitame sektoriuje. Tai čia yra kaip lėkštutės ant svarstyklių.

Mes galime rinktis kelią ir toliau išlaikyti prastas sąlygas, būti šešėlyje, neauginti atlyginimų, nesurasti darbuotojų ir tikėtis, kad tas verslas išgyvens. Jis neišgyvens. Verslas išgyvens tik tuo atveju, jeigu jis pradės augintis kokybę per kvalifikuotus ir gerus darbuotojus, kuriems bus atitinkamai mokama ir pagal tą kokybės standartą, kurį gali duoti klientui. Tada tas klientas, kuriam irgi auga atlyginimas taip pat, kaip ir tiems darbuotojam, ateis ir išleis pinigus. Ekonomika kaip ratas – ji sukasi. Ji negali būti nei kampuota, nei kvadratinė arba be kraštų. Tai yra ratas, kuris sukasi – išleidau, kažkur atsirado tie pinigai, vėl išleidau, vėl atsirado “, – teigia moteris.

Ar nenukentės verslo konkurencingumas?

Kitas aspektas, apie kurį diskutuojama, kai kalbama apie atlyginimų didinimą – eksportuojančio šalies verslo konkurencingumas. Kylant atlyginimams verslui tenka didinti produkcijos kainas, o tai prastina poziciją konkuruojant su kitų šalių verslais.

„Aišku, kad minimalioji alga turi poveikį ir visiems kitiems atlyginimams, nes, be abejo, pastumia ir visus kitus atlyginimus, tas infliacijos šuolis, be abejo, kažkiek prisidės, bet aš manau, kad reikėtų subalansuoti šiuos du veiksnius, nes mūsų ekonomika yra labai įvairialypė. (...) Aišku, niekada neatitiks taip, kad visiems tinka ir patinka, atlyginimų kėlimas ilguoju periodu Lietuvą tuo pačiu stumia už tų konkurencingumo ribų, bet mes turime naudoti kitas paskatas.

Dabar naudoti automatizavimą, investicijas į papildomus įrengimus, be abejo, reikia kalbėti apie amortizacijos mokestį. Kadangi nepavyko nulinio pelno mokestis, tai turime kalbėti apie amortizacinį mokestį, kuris leistų savininkui, akcininkui investuoti į gamybinius įrengimus, tokiu būdu paspartinti efektyvumą ir, aišku, atlyginimas galės augti“, – teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas V. Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius

„Mes kai kalbame apie konkurencingumą, kažkodėl visą laiką orientuojamės ir koncentruojamės į atlyginimą. Tai yra labai neteisingas sprendimas, nes konkurencingumas reiškia, kad kalba eina apie daugiau eksportuojančią pramonę, eksportuojančias įmones ir ten problemų yra ne dėl atlyginimo kilimo, o daug daugiau įvairaus spektro klausimų. Tai, galbūt, ta pati politinė padėtis, karas, įvairūs mokestiniai sprendimai, žaliavų trūkumas ir panašiai.

Tai verslui, kuris nori būti konkurencingas, jam reikia galbūt kitokių, rimtesnių sprendimų negu atlyginimų augimas arba neaugimas. Kaip žinote, kai kieme kažko esi nesusitvarkęs, kažkodėl puoli prie kaimynų kiemo. Tai norėtųsi atskirti tuos dalykus“, – aiškina I. Ruginienė.

Atlyginimai augs ne visiems specialistams

Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc.

Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija. Be to, iš dalies verslo girdime, kad mažėja užsakymų, skelbiama, kad baldų pramonėje darbuotojų skaičius per metus sumažėjo. Tai ar yra apskritai įmanoma verslui didinti atlyginimus?

„Aš manau, kad sektorius sektoriui yra netolygu. Yra sektoriai, kur ir toliau atlyginimai augs, matyt, dviženkliais skaičiais. Pavyzdžiui, inžinieriai, kurie programuoja, projektuoja programinę įrangą. Trūkumas yra begalinis ir ten, aš manau, augs gal ir 12, 15 ir 20 procentų atlyginimai. Yra sektoriai, kuriuose, galimai, ties 0 viskas bus. Tai yra paprastesni darbuotojai“, – teigia V. Janulevičius.

„Prieiga prie kapitalo, bendrai, prastėja. Šioje vietoje aš matau, kad jeigu nebus apyvartinių pinigų darbui, tai mes turėsime poveikį ir atlyginimams, ir žmonėms. Turime turėti už ką nusipirkti žaliavas, turime turėti už ką sumokėti tuos pačius atlyginimus, o kapitalo rinka senka.

Pirmoje eilėje senka dėl palūkanų normų ir negali blogėjančios sąlygos atsiliepti taip, kad mes augtumėm, tai yra normalus dalykas. Tuo labiau, pati Europos Komisija ir siekia pažaboti tą infliaciją per palūkanų kilimą. Jos dar augs, dar vieną, o gal ir du kartus augs ir, aišku, matyt rudenį arba vasarą, mes turėsime sudėtingesnį laikotarpį.

Tai, kaip ir sakiau, vienuose sektoriuose atlyginimas tikrai augs. Jeigu paimti visus dirbančiuosius – vidurkis turėtų kažkiek augti. Svarbu išlaikyti užimtumo lygį tokį, koks jis yra dabar. (...) Aš manau, kad minimalus atlyginimas stumtels visus atlyginimus į viršų. Čia, aišku, ir gerai, ir blogai. Blogai ta prasme, kad mes šiandien dienai, aišku, gali būti, kad vėl įsiūbuosime infliaciją. Gerai tai, kad, kaip ir kalbėjo Inga, žmonės išleis tuos pinigus ir jie grįš atgal į rinką“, – aiškina pašnekovas.

I. Ruginienė teigia, kad tokio efekto ir laukiama: turi didėti ne tik MMA, bet ir postūmis būtų didinti atlyginimus visiems kitiems.

„Ta situacija yra labai skirtinga ir aš labai pesimistinėmis spalvomis visko nepieščiau, nes mūsų ekonomika yra gyvas, banguojantis organizmas. Vienais metais yra pakilimas, kitais metais nukritimas, vėl pakilimas, vėl nukritimas. Mes taip jeigu žiūrėtumėm kokį dešimtmetį, mes taip ir banguojame.

Mūsų įmonės, kurias mes turime Lietuvoje, yra be galo skirtingos. Kažkas dirba šešėlyje, kažkas dirba iš tikrųjų, moka visus mokesčius ir labai turi konkurencingus, aukštus atlyginimus ir geras sąlygas. Tas skirtumas yra didžiulis. Aš sakau, kad yra tokie apsivalymo laikotarpiai, kuomet tos įmonės, kurios neturėjo pakankamai resursų išgyventi ir po pirmo sunkumo krenta, tai yra natūralus, normalus procesas“, – teigia Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė.

Prognozės metų pabaigai išsiskiria

„Kai kurie ekonomistai kalba apie tai, kad metų gale iš tikrųjų matysime teigiamus pokyčius, tai norėčiau tokiomis optimistiškomis prognozėmis gyventi ir galvoju, kad iš tiesų metų gale matysime, kad minimalią algą galime kelti ir dar aukščiau“, – optimistiškai bando nuteikti i. Ruginienė.

„Aš aišku labai to linkiu mums visiems, kad mes metų gale tai turėtumėm. Aišku, aš skeptiškas esu šiuo požiūriu, nebent, iš tikrųjų mes matysime kažkokį stiprų poveikį su karu. Jeigu kažkokie dalykai bus išspręsti, tada aš linkęs tikėti, kad tada atsigavimas bus žymiai spartesnis negu visi prognozuoja, bet jeigu eis taip, kaip eina dabar, tai, aš manau, kad šie metai bus tokie, kad labai bus gerai, jeigu mes išliksime ties 0, nes mūsų ta viršutinė riba, kurią mes pasiekėm praeitais metais, yra fantastika“, – savo požiūriu pasidalina V. Janulevičius.

Atleidimų išvengti gali nepavykti

Kokie sektoriai neišvengs darbuotojų skaičiaus sumažinimo?

„Gali būti, kad apdirbamoji gamyba ir, tarkim, ta pati medžio. Mes turime suprasti, kad mes praradome Rytinę žaliavų rinką ir reikia persigrupuoti iš naujo. Viskas, kas daryta iki šiol, ta prasme, viskas, tai nauji keliai. Aš norėčiau to tikėtis ir linkiu to mums visiems, kad mes klystume gerąja prasme dėl visos tos recesijos, bet laikas tikrai nėra lengvas. Dėl to dabar yra sprendimų priėmimo laikas, kad Lietuva išliktų atraktyvi šalis investicijoms ir mums svarbu, kad tos pačios lietuviškos investicijos liktų kuo įmanoma daugiau čia“, – aiškina V. Janulevičius.

Anot Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkės I. Ruginienės, šiuo metu nėra girdima ir apie didelius, grupinius atleidimus, darbuotojai vis dar nejaučia didelės baimės prarasti savo darbo vietas.

„Tam tikros gamybinės įmonės stengiasi išsaugoti tą bazę savo darbuotojų, nes net ir tos įmonės tikisi, kad metų gale bus pozityvus poslinkis į viršų ir ne visi nori švaistytis specialistais, nes visi suprantame, kad dabar iššvaisčius didelę dalį savo specialistų, po to juos susirinkti yra pakankamais sunku. Tai šiai dienai, bent jau mes, analizuodami darbo rinką, matome štai tokią tendenciją. Be abejo, rudenį, jeigu nematysime pozityvių poslinkių, tai, matyt, ta situacija keisis“, – aiškina pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)