Amerikiečiai įtariai žiūri net į savo šešėlį. O štai italai, ispanai ir prancūzai – visiška amerikiečių priešingybė: Palangoje, kai daugiausia žmonių, pasijunta lyg namuose. Juokais, bet aiškiai ir paprastai keliautojus apibūdina su turistais dirbantys žmonės.
Ne vienus metus turistų pramogomis besirūpinanti sutuoktinių pora Marius ir Nerija sako, kad nėra blogų ar gerų turistų. Jie tiesiog skirtingi, jų požiūriai nevienodi, nes kiekvienoje šalyje yra savos taisyklės, savas mentalitetas, tad, ką pasiūlyti atvykusiems į Klaipėdą, sprendžiama pagal poreikius.
Anot Nerijos, turistai iš Vokietijos yra istorinių žinių mėgėjai. Jiems apsilankymas pajūryje, nepamačius garsaus tautiečio rašytojo ir kritiko Tomo Mano vasaros trobelės Nidoje, ant Uošvės kalno, – tiesiog neįsivaizduojamas.
Paprastai vyresnio amžiaus keliaujantys vokiečiai renkasi rugpjūtį, rugsėjį ar net spalį siūlomus kruizus po Baltijos šalis. Atvykę į Lietuvą jie visuomet keliauja pasivaikščioti po Kuršių Neriją, aplanko Nidą ir paragauja lietuviškų patiekalų.
Kol keliauja, vokiečiai sako, kad jiems patinka viskas, tačiau dar kartą kelionę įvertina jau sugrįžę į namus. Tad nenuostabu, kad ne vienas vokietis savo šalyje atranda kažką, kas „galėjo būti geriau“ kelionės metu, ir neretai dėl to iš kelionių agentūros susigrąžina apie 30 procentų sumokėtų pinigų. Visgi, anot Mariaus ir Nerijos, tai mandagūs ir malonūs turistai.
„Italai gali iškelti sceną, jei teks sėdėti šalia ispano. Buvo mūsų praktikoje toks atvejis, kai moteris iš Italijos supyko, jog teks važiuoti tuo pačiu autobusu kaip ir ispanams. Moterį teko nuraminti, galiausiai ji supyko, kad ją ramina, tačiau netrukus išvažiavo pasižvalgyti po apylinkes ir paskui jau grįžo geros nuotaikos“, – darbo subtilybių neslėpė Nerija. Tokiu atveju tenka mandagiai atlaikyti emocijų pliūpsnius. Laimei, tai nėra kasdienis dalykas.
Beje, kad poilsis italui, ispanui ar prancūzui tikrai patiktų, tereikia pačiame poilsio sezono įkarštyje juos nuvežti į Palangą.
„Kai Basanavičiaus gatvėje daug žmonių, italai ir ispanai sako, kad jie jaučiasi kaip namie ir galėtų čia gyventi“, – šypsodamasis sako Marius.
Tiesa, ilgų pasivaikščiojimų vokiečiams, italams ir ispanams geriau nesiūlyti, mat jie labiau mėgaujasi ne istoriniais dalykais, o tik tuo, ką mato aplink. Aišku, Raganų kalne puikiai leidžia laiką ir išklauso pasakojimus, tačiau ne mažiau juos džiugina ir Palangoje įsigytas gintaro gabalėlis.
Kaip tik „Costa Pacifika“ laivu atplaukusios italės neslėpė, kad mėgaujasi originaliais papuošalais.
„O koks maistas, kokia gamta, – tik ką apylinkes apžiūrėjusios šypsojosi ir emocingai kalbėjo italės. – Maistui tikrai skiriame didžiulius komplimentus.“
Net ir laive dirbantys žmonės šiek tiek pasivaikščioję po Klaipėdą sakė, kad ji mažytė, tačiau pripažįsta, kad iškart paliko įspūdį, be to, pastebėjo, kad čia labai švaru.
„Mes nemažai keliavę, tad iškart pastebėjome, kad Klaipėdoje, senamiestyje, labai švaru. Neturime laiko daug vaikščioti, tačiau spėjome išeiti į miestą išleisti šiek tiek pinigų“, – sakė teatro technika besirūpinantis Jan Luca.
Kartu su juo buvo dar keli kolegos ir cirko artistė. Visi jie tvirtino, kad kiek mažiau nei per pusdienį nepajuto, kad Lietuva būtų išskirtinai brangi šalis, nors, iš kitos pusės, jie daugiausia mato šalių sostines, tad nelabai turi su kuo palyginti.
Dar vienas emocijų išbandymas kelionių organizatoriams – amerikiečiai. Jie taip rūpinasi savo saugumu, lyg kas nors kiekviename žingsnyje kėsintųsi užpulti. Be to, tai gana įnoringa ir nemažai keliaujanti tauta, tad pasitaiko išlepusių ir išrankių turistų. Laimei, jie gana sėslūs – geras maistas ir nacionaliniai gėrimai juos kiek nuramina.
Kelionių organizatoriai sako, kad toks gana perdėtas saugumo poreikis nėra visiškai nepagrįstas, juk pasaulį purto išpuoliai, o amerikiečiai Lietuvos ar kitos šalies, kurią lanko, beveik nepažįsta. Atvykę visuomet žino, ko nori: kur nors būtinai pavalgyti ir atsigerti.
„Be to, jie yra sėslūs, apžiūrėdami miestelius paprastai nesirenka ilgų pasivaikščiojimų“, – sakė Nerija ir patikino, kad jų darbas ir yra žinoti, ką pasiūlyti, kad žmonės po kelionės grįžtų su gerais įspūdžiais, tad visų poreikiai yra svarbūs.
Turistais besirūpinanti pora išduoda, kad vienas dalykas suvienija visas tautas.
„Visi įnoriai ir visos blogosios žmogaus pusės atsispindi, kai būna prastas oras, – tada nesvarbu nei tauta, nei amžius. Visada atsiras vienas, kuris padarys taip, kad ir visai grupei būtų blogai, nes jam blogai. Tuomet dirbti sunkiausia. Beje, oras veika ne tik užsieniečius, bet ir lietuvius, tai jau neišvengiama“, – sakė Marius.
„Jei oras vėsus, užsieniečiai dar būna atlaidesni, bet jei tik lyja, viskas, nuotaikos subjūra“, – vyrui antrino Nerija.
Dėl oro nemažai turistų net sugeba iš kruizo organizatorių išsireikalauti moralinės kompensacijos – jei tik oro sąlygos neleido įplaukti į kokį nors uostą, jau įprasta, kad dalis turistų parašo kompanijai, jog liko nusivylę, nes kruizą rinkosi būtent dėl to nepamatyto miesto ir jo apylinkių.
Tokie subtilumai, anot sutuoktinių, nestebina ir nepykdo, nes kiekvienos tautos atstovai turi savo charakterį, o pažintis su skirtingomis kultūromis žmogų tik praturtina.
