„Matėme praėjusioje kadencijoje papildomą neapmokestinamą dydį šeimom, kurį tuomet pati palaikiau, bet buvo pereita prie universalių vaiko pinigų – nebuvo paliktos abi priemonės, viena priemonė buvo pakeista kita“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.
„Kiekvienai šiai priemonei yra reikalingas didžiulis finansavimas. Kol neturime pagrįstų finansavimo šaltinių, kol yra nedidelis perskirstymas visoms reikmėms, kurios yra reikalingos Lietuvos gyventojams, tokius pasiūlymus vertinu kaip nepagrįstus papildomais finansavimo šaltiniais“, – akcentavo ji.
Ministrė pabrėžė, kad jeigu yra norima gyventojams dalinti papildomas pajamas, turi būti užtikrintas papildomas mokesčių surinkimas į biudžetą.
„Jeigu norime turėti ką žmonėms dalinti, kaip vieną ar kitą gerbūvio formą, turime kalbėti ir apie tai, kaip surinkti papildomai mokesčių į biudžetą tam, kad galėtume tai daryti“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė rugpjūčio pabaigoje teigė, jog šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir taip mažinti nelygybę bei neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA) – kas yra strateginis tikslas.
Tuo tarpu M. Navickienė tvirtino, kad Prezidentūros siūlymas įvesti šeimos mokesčio lengvatą yra diskutuotinas, bet pastaraisiais metais yra nueita kitu – vaiko pinigų keliu ir vienos priemonės keisti kita nebereikėtų. Taip pat, pasak jos, Prezidentūra turėtų nurodyti kiek toks sprendimas kainuotų biudžetui ir koks būtų pajamų šaltinis.
I. Segalovičienė aiškino, kad pajamų šaltinis skirtas Prezidentūros siūlomai šeimos mokesčio lengvatai yra progresyvumo modelis, numatomas mokesčių reformoje.
Prezidentūra Eltai rugsėjo pradžioje tvirtino, kad jeigu būtų pritarta G. Nausėdos siūlymui taikyti papildomą nepamokestinamą pajamų dydį (PNPD) už vaikus, asmens, uždirbančio MMA ir auginančio du vaikus, NPD su MMA susilygintų jau kitais metais.
Vien pensinio amžiaus ilginimas nespręstų darbo rinkos problemų
M. Navickienė teigia, kad vien padidinti pensijinį amžių nepakanka Lietuvos darbo rinkos problemoms spręsti.
„Pensijinio amžiaus ilginimas nebūtų problemos sprendimas. Vien tik nuo to nepasiektume kažkokio teigiamo rezultato“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Navickienė.
„Jei kalbame apie dirbančius arba tiesiog pensinio amžiaus žmonės, tai tik viena dedamoji“, – teigė ministrė.
M. Navickienės teigimu, net ir pavėlinus išėjimo į pensiją amžių, darbo rinka nebūtinai bus užpildyta reikiamais darbuotojais – kadangi pensininkai negalėtų ilgai dirbti, jei jų sveiko gyvenimo trukmė nėra pakankamai ilga.
Pasak jos, siekiant gerinti šalies demografinę padėtį ir užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių būtina ieškoti priemonių gimstamumui didinti, sveiko gyvenimo trukmei ilginti, taip pat – kaip pritraukti daugiau emigravusių piliečių, užsienio specialistų.
„Turime kalbėti apie sveiką gyvenimo trukmę, valdomą migraciją, mūsų diasporos motyvaciją grįžti į Lietuvą. Taip pat apie aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas Lietuvoje, kurias galėtų užpildyti tiek Lietuvos gyventojai, tiek atvykstantys talentai, aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai iš kitų valstybių.
Tai yra kompleksinės priemonės, kuriomis turime pasiekti, kad Lietuva būtų sėkminga valstybė, mokanti gerus atlyginimus (...) darbuotojams, kurie galėtų pasirūpinti senstančia populiacija“, – argumentavo ministrė.
Abejoja prezidento siūlomais pokyčiais antrajai pakopai
M. Navickienė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas, jog asmenys, dalyvaujantys antroje pensijų kaupimo pakopoje, galėtų vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, nepadėtų kaupiantiesiems ir nepadidintų pasitikėjimo šia sistema. Taip pat, nors ministrė palaiko tam tikrus antrosios pakopos pakeitimus, ji mano, kad jie turėtų būti svarstomi tik gavus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus .
„Tokia sistema (siūloma G. Nausėdos – ELTA) nepadėtų su problemomis susiduriantiems žmonėms, nes atsiimtos sumos tikrai nebūtų didelės. Iš kitos pusės, tokia galimybė nepadidintų pasitikėjimo sistema“, – ketvirtadienį „Žinių radijui” teigė M. Navickienė.
„Aš pritariu, kad sistemai reikia nedidelių pokyčių, prailginant atsisakymo galimybės laikotarpį ar pakeliant ribą vienkartinėms išmokoms. Tačiau tuos sprendimus siūlau diskutuoti po to, kai bus KT išaiškinimas“, – sakė ji.
Ministrė spėjo, kad KT sprendimo galima tikėtis šių metų pabaigoje arba 2024 m. pradžioje.
M. Navickienė taip pat paminėjo, kad per dažnai keičiant kaupimo sistemą, tampa sunku įvertinti jos poveikį. Tad, pasak jos, kai bus gautas KT išaiškinimas, tiek prezidento, tiek opozicijos pateikti pasiūlymai turėtų būti svarstomi kartu.
„Su siūlymais reiktų neskubėti, nes antros pensijų pakopos sistema buvo keista labai daug kartų. Ir kasmetiniai kaitaliojimai nesuteikia didesnio pasitikėjimo sistema. Kartu tampa labai sunku įvertinti poveikį žmogaus pajamoms“, – sakė ji.
„Siūlyčiau visus pasiūlymus, tiek prezidento, tiek opozicijos, subendrinti ir tada kartu apsvarstyti“, – pridūrė ji.
