aA
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Finansų ministerijos parengtą 2,225 mlrd. eurų vertės planą „Naujos kartos Lietuva“, išsakė tris pastabas: norėtų daugiau dėmesio regioninei atskirčiai, nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui, o taip pat daugiau diskusijų su socialiniais partneriais. Planą kritikuoja savivaldybių, Seimo atstovai.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad prezidentas turėjo ilgą ir atvirą diskusiją dėl ES gaivinimo ir atsparumo dininimo fondo lėšų naudojimo: „Tai yra unikali galimybė transformuoti ekonomikoms po pandemijos“. Pasak patarėjo, lėšos turi padėti pereiti į naują lygį, kuris padėtų užkrinti didesnes pajamas.

„2,2 mlrd. eurų – tai yra daugiau nei 4 proc. šalies metinio BVP, todėl jo dydis ir svarba yra itin dideli“, – sako S. Krėpšta.

Tačiau jis patikino, kad iki plano pabaigimo likus 11 dienų, prezidentas pateikė tris pastabas, kaip planą būtų galima sustiprinti.

„Įspūdis susidaro, kad plane labai daug dėmesio skiriama viešo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui, transformavimui. (…) Svarbu nepamesti šiame plane nevyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus, ir atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų smulkiąsias ir vidutines įmones ir nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį“, – pirmąjį prezidento pastebėjimą įvardijo S. Krėpšta.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Andrius Ufartas

Antras pastebėjimas susijęs su išliekančia didele regionine atskirtimi šalyje – prezidentas pasigenda daugiau priemonių atskirčiai mažinti

„Antras svarbus aspektas – šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą“, – sako S. Krėpšta.

Anot jo, Lietuva turėtų mažinti skirtumus tarp savivaldybių socialine ir ekonomine prasme, įgalinant savivaldą.

Trečias pastebėjimas susijęs su derinimo ir viešumo trūkumu, prezidentas išsakė pageidavimą, kad „per likusį laiką iki plano signalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais.“

„Labai svarbu, kad visos suinteresuotos šalys tikėtų šiuo planu ir tinkamai prisidėtų prie šio plano įgyvendinimo“, – sako S. Krėpšta

Anot jo, netgi reglamente, kuriame apibrėžta, kaip turi būti rengiamas planas, yra numatyta, kad diskusijos su socialiniais partneriais ir visuomene yra skatintinos.

„Turime daug pavyzdžių kitose valstybėse, kad planas buvo derintas su visuomene platesne apimtimi, nei tai buvo padaryta Lietuvoje“, – sako S. Krėpšta.

Skaistė: esame atviri diskusijoms

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, atsakydama į kritiką dėl vėlyvo plano derinimo, paaiškino, kad kitose šalyse Vyriausybės nesikeitė plano rengimo metu, tuo metu naujoji Vyriausybė galėjo ruošti planą tik pradėjus kadenciją pernai gruodžio viduryje.

„Tikrai esame atviri diskusijoms ir pačių reformų tobulinimui“, – sako G. Skaistė.

Ji pabrėžė, kad Europos Komisija kitose valstybėse jau po plano paviešinimo išsakydavo pastabų, kad vienokia ar kitokia reforma negalima finansuoti, o dėl to netgi susvyruodavo Vyriausybės, per anksti sukėlusios lūkesčių.

„Sudaryti lūkesčių lauką buvo neprasminga. Todėl, kaip minėjau, penktadienį pateikus paskutinį komponentą ir sudarius integruotą planą, jau antradienį turėjau pokalbį su EK prezidente, tam, kad užsitikrintume, kad tos reformos yra tinkamos. Ir iškart planas buvo paviešintas maksimaliai greitai, kaip tiktai įmanoma“, – sako G. Skaistė.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© Asmeninins albumas

Ji tikino, kad prezidento įvardijami sektoriai jau yra atliepiami parengtame plane.

„Norėčiau išskirti iš pačio plano turbūt, kas verslui tiesiogiai skirta. Verslui numatytas jau tiesioginis finansavimas“, – tikino G. Skaistė,

Ji vardijo, kad numatytos investicijos inovatyviems, žaliesiems sprendimams, bendradarbiavimui su mokslu, o taip pat tiesioginių subsidijų pavidalu.

„Verslui labai svarbi yra palanki verslui aplinka, kurią sudarys viešojo sektoriaus moderinizavimas, atvirų duomenų atvėrimas, 5G plėtra“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ji patikino, kad viešosios investicijos didins visuminę paklausą, tai irgi yra svarbu verslui. Be to, prisitaikymui prie klimato kaitos iššūkių numatomi 0,5 mlrd. eurų verslui.

„Kalbant apie regionus ar savivaldybes, manau šiame plane yra labai daug dalykų, kurie bus susiję su regionų plėtra, ir turbūt čia kalbame apie įgyvendinimo modelį – ar įgyvendins ir projektus pateiks pačios savivaldybės, ar poreikis nurodomas bendras valstybės mastu“, – paaiškino G. Skaistė.

Anot jos, savivaldybėms bus labai svarbūs projektai, tokie kaip tūkstantmečio mokyklos, mokyklų tinklo kokybės gerinimas, renovacija, kuri bus įgyvendinama visose savivaldybėse, viešojo transporto transformacija iš taršaus į elektrinį, profesinio orientavimo sistema regionuose, prodfesinio orientavimo sistema regionuose, kad darbo pasiūla ir paklausa atitiktų viena kitą. Taip pat 10-yje regioninių centrų numatytos investicijos į sveikatos priežiūros infrastruktūrą.

Ministeriją kritikuoja savivaldybių, Seimo atstovai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Ričardas Juška, dalyvavęs, susitikime, sako, kad savivaldybėms aktualūs vandenvalos ir vandentvarkos projektai, kurie kainuoja šimtus milijonus, tačiau savivaldybės neturėjo galimybės išsakyti savo lūkesčių.

„Deja, mums nepavyko rasti glaudaus kontakto su Finansų minsiterija, bendradarbiaujant ekonomikos atgaivinimo lėšų plano rengime, ir neatsitiktinai tai rekomenduoja glaudų bendradarbiavimą tiek EK, tiek Europos Parlamentas. Gavome nusiskundimus iš regioninių plėtros tarybų, iš merų, savivaldybių asociacijos, derinome pozicijas, kaip būtų galima spręsti ir įtakoti, kad bent šiame procese dalyvautų socialiniai partneriai, ir principas būtų iš apačios į viršų, ne tai, kas valdžios kabinetuose sugavota ir bus nuleista įgyvendinimui“, – pyko. R. Juška.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius vylėsi, kad planą bus galima spėti papildyti.

„Tikrai turime pakankamai mažai laiko planui patobulinti. LSA jau ir ne kartą sakė, kad iš tikrųjų pasigedo atvirumo rengiant šį planą. Aišku, atskirus komponentus mes žinojome, bet bendro vaizdo nesimatė iki praėjusios savaitės penktadienio“, – sako M. Sinkevičius.

Anot jo, savivaldybės norėtų į planą įkomponuoti savivaldos, regioninį aspektą, ir siūlė keletą priemonių: „Ne viskas plane atsirado, ir ne viskas atgulė į planą, kai kas transformavosi, o kai ko ir neberandame plane“

M. Sinkevičius vylėsi, kad per likusį laiką dar galima planą patobulinti.

Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė naujo paramos plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuris skirtas panaudoti 2,225 milijardo ES lėšų. Galutinis plano pateikimo terminas – 2021 m. balandžio 30 d. Opozicija kritikuoja, kad nebelieka daug laiko diskusijoms – visuomenė ir politikai galimybe su planu susipažinti ir įvertinti, bei pateikti savo įžvalgas gavo likus mažiau kaip dviem savaitėms iki termino pabaigos.

Parengtas planas numato investicijas trimis pagrindinėmis kryptimis – į žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, bei Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą.

Žaliajai pertvarkai teks daugiausiai, 37 procentai, plano lėšų – 823 mln. eurų. Investicijoms į skaitmeninimą planuojama skirti 20 proc., arba 445 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi švietimas, sveikata, darbo rinka ir socialinė įtrauktis, inovacijos ir mokslas.

Europos Komisija naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios dydis 750 milijardų eurų, pristatė pernai gegužės 20 dieną, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. Pagal ją Lietuvai yra iš viso numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.

Šiomis lėšomis gali būti skirtos finansuoti struktūrines reformas, skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad diskusijos dėl plano vyksta „už uždarų durų“, o „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį teigė, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o nepristatinėti jo viešai esą prašė EK, kad nebūtų nepagrįstų lūkesčių. Ministrė kartu teigė sulaukusi EK atstovų patikinimo, kad plane numatyti tikslai yra pakankamai ambicingi, rašo BNS.

Ankstesnė Vyriausybė, įtraukdama dalį EK lėšų, pernai buvo parengusi Ateities ekonomikos DNR planą, tačiau vėliau jis buvo panaikintas naujosios Vyriausybės.

100 eurų kupiūra
100 eurų kupiūra
© Shutterstock
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.8667

JAV metų infliacija balandį – didžiausia per 12 metų

Metų (12-os mėnesių) infliacija Jungtinėse Valstijose balandį išaugo iki 4,2 proc. nuo 2,6...

Verslininkai įspėja: apribojusi išmokas Lietuva rizikuoja likti Europos žemės ūkio rinkos užribyje (49)

Seimo užmojis sumažinti išmokas stambiausiems žemdirbiams nepraeis be pasekmių, įspėja įmonių...

Siuntų srautai auga, bet jas pristatančių įmonių mažėja (3)

Per pandemiją siuntų apimtims šovus į neregėtas aukštumas, bendrovių, kurie siuntas pristato,...

Kurortuose – brangesnis parkavimas, daugiau patogumų dviratininkams

Palanga poilsiautojus pasitiks prie jūros įrengtais dviračių stovais, Šventojoje pirmąkart...

Seimas balsuos, ar paankstinti išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėms įmonėms (2)

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar paankstinti išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse...

Top naujienos

„Didysis šeimos gynimo maršas“ verčia susikaupti ir politikus, ir policiją: kas iš tiesų planuojama šį savaitgalį Lietuvoje (1629)

Gegužės 15 dieną organizuojamas „ Didysis šeimos gynimo maršas “ jau spėjo suskaldyti ne tik...

Paskelbta, kaip reaguoja organizmas, gavęs skirtingų gamintojų vakcinas papildyta (65)

Pirmąja doze paskiepijus „ AstraZeneca “, o antrąja „Pfizer“ gamintojo vakcina nuo...

Verslininkai įspėja: apribojusi išmokas Lietuva rizikuoja likti Europos žemės ūkio rinkos užribyje (49)

Seimo užmojis sumažinti išmokas stambiausiems žemdirbiams nepraeis be pasekmių, įspėja įmonių...

Praėjusią parą koronavirusas patvirtintas 1136 asmenims, mirė 7 žmonės papildyta 9.50 (70)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Po medikės netekties Šiauliuose kolegos nusprendė nebetylėti: savo akimis matė, kas vyksta (115)

Tragiškas Šiaulių ligoninės medikės pasitraukimas iš gyvenimo valdžią ir darbo inspekciją...

Medikai jungiasi prie tyliosios akcijos: Šiauliuose degamos žvakutės (33)

Iš gyvenimo pasitraukusiai jaunai 36 metų Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai...

Kremliaus patarėjas apie naujausią Ukrainos žingsnį: peržengta viena iš raudonų linijų (101)

Ukraina siekia sulaikyti Kremliui draugišką verslininką Viktorą Medvedčuką, įtariamą...

Sostinėje mažės rezervuotų parkavimo vietų: ten, kur vietų daugiau nei 10, rezervacija negalės viršyti 20 proc.

Sostinėje siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas ir užtikrinti bendro naudojimo stovėjimo vietas...

Justina Maciūnaitė | D+

Estetika nepasižymintiems sovietmečio mikrorajonams turi idėją: laisvose erdvėse galima apgalvotai įterpti naujų daugiabučių (50)

Viena įdomiausių ir aktualiausių architektų, urbanistų, NT ekspertų ir turbūt net sociologų...

Izraelyje nesiliauja smurtas: iš Gazos ruožo paleista 1,5 tūkst. raketų, nuo antskrydžių žuvo 67 palestiniečiai papildyta 10.03 (41)

Apie 1 500 raketų buvo paleista iš Gazos Ruož o Izraelio miestų link nuo šios savaitės...