aA
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Finansų ministerijos parengtą 2,225 mlrd. eurų vertės planą „Naujos kartos Lietuva“, išsakė tris pastabas: norėtų daugiau dėmesio regioninei atskirčiai, nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui, o taip pat daugiau diskusijų su socialiniais partneriais. Planą kritikuoja savivaldybių, Seimo atstovai.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad prezidentas turėjo ilgą ir atvirą diskusiją dėl ES gaivinimo ir atsparumo dininimo fondo lėšų naudojimo: „Tai yra unikali galimybė transformuoti ekonomikoms po pandemijos“. Pasak patarėjo, lėšos turi padėti pereiti į naują lygį, kuris padėtų užkrinti didesnes pajamas.

„2,2 mlrd. eurų – tai yra daugiau nei 4 proc. šalies metinio BVP, todėl jo dydis ir svarba yra itin dideli“, – sako S. Krėpšta.

Tačiau jis patikino, kad iki plano pabaigimo likus 11 dienų, prezidentas pateikė tris pastabas, kaip planą būtų galima sustiprinti.

„Įspūdis susidaro, kad plane labai daug dėmesio skiriama viešo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui, transformavimui. (…) Svarbu nepamesti šiame plane nevyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus, ir atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų smulkiąsias ir vidutines įmones ir nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį“, – pirmąjį prezidento pastebėjimą įvardijo S. Krėpšta.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Andrius Ufartas

Antras pastebėjimas susijęs su išliekančia didele regionine atskirtimi šalyje – prezidentas pasigenda daugiau priemonių atskirčiai mažinti

„Antras svarbus aspektas – šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą“, – sako S. Krėpšta.

Anot jo, Lietuva turėtų mažinti skirtumus tarp savivaldybių socialine ir ekonomine prasme, įgalinant savivaldą.

Trečias pastebėjimas susijęs su derinimo ir viešumo trūkumu, prezidentas išsakė pageidavimą, kad „per likusį laiką iki plano signalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais.“

„Labai svarbu, kad visos suinteresuotos šalys tikėtų šiuo planu ir tinkamai prisidėtų prie šio plano įgyvendinimo“, – sako S. Krėpšta

Anot jo, netgi reglamente, kuriame apibrėžta, kaip turi būti rengiamas planas, yra numatyta, kad diskusijos su socialiniais partneriais ir visuomene yra skatintinos.

„Turime daug pavyzdžių kitose valstybėse, kad planas buvo derintas su visuomene platesne apimtimi, nei tai buvo padaryta Lietuvoje“, – sako S. Krėpšta.

Skaistė: esame atviri diskusijoms

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, atsakydama į kritiką dėl vėlyvo plano derinimo, paaiškino, kad kitose šalyse Vyriausybės nesikeitė plano rengimo metu, tuo metu naujoji Vyriausybė galėjo ruošti planą tik pradėjus kadenciją pernai gruodžio viduryje.

„Tikrai esame atviri diskusijoms ir pačių reformų tobulinimui“, – sako G. Skaistė.

Ji pabrėžė, kad Europos Komisija kitose valstybėse jau po plano paviešinimo išsakydavo pastabų, kad vienokia ar kitokia reforma negalima finansuoti, o dėl to netgi susvyruodavo Vyriausybės, per anksti sukėlusios lūkesčių.

„Sudaryti lūkesčių lauką buvo neprasminga. Todėl, kaip minėjau, penktadienį pateikus paskutinį komponentą ir sudarius integruotą planą, jau antradienį turėjau pokalbį su EK prezidente, tam, kad užsitikrintume, kad tos reformos yra tinkamos. Ir iškart planas buvo paviešintas maksimaliai greitai, kaip tiktai įmanoma“, – sako G. Skaistė.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© Asmeninins albumas

Ji tikino, kad prezidento įvardijami sektoriai jau yra atliepiami parengtame plane.

„Norėčiau išskirti iš pačio plano turbūt, kas verslui tiesiogiai skirta. Verslui numatytas jau tiesioginis finansavimas“, – tikino G. Skaistė,

Ji vardijo, kad numatytos investicijos inovatyviems, žaliesiems sprendimams, bendradarbiavimui su mokslu, o taip pat tiesioginių subsidijų pavidalu.

„Verslui labai svarbi yra palanki verslui aplinka, kurią sudarys viešojo sektoriaus moderinizavimas, atvirų duomenų atvėrimas, 5G plėtra“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ji patikino, kad viešosios investicijos didins visuminę paklausą, tai irgi yra svarbu verslui. Be to, prisitaikymui prie klimato kaitos iššūkių numatomi 0,5 mlrd. eurų verslui.

„Kalbant apie regionus ar savivaldybes, manau šiame plane yra labai daug dalykų, kurie bus susiję su regionų plėtra, ir turbūt čia kalbame apie įgyvendinimo modelį – ar įgyvendins ir projektus pateiks pačios savivaldybės, ar poreikis nurodomas bendras valstybės mastu“, – paaiškino G. Skaistė.

Anot jos, savivaldybėms bus labai svarbūs projektai, tokie kaip tūkstantmečio mokyklos, mokyklų tinklo kokybės gerinimas, renovacija, kuri bus įgyvendinama visose savivaldybėse, viešojo transporto transformacija iš taršaus į elektrinį, profesinio orientavimo sistema regionuose, prodfesinio orientavimo sistema regionuose, kad darbo pasiūla ir paklausa atitiktų viena kitą. Taip pat 10-yje regioninių centrų numatytos investicijos į sveikatos priežiūros infrastruktūrą.

Ministeriją kritikuoja savivaldybių, Seimo atstovai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Ričardas Juška, dalyvavęs, susitikime, sako, kad savivaldybėms aktualūs vandenvalos ir vandentvarkos projektai, kurie kainuoja šimtus milijonus, tačiau savivaldybės neturėjo galimybės išsakyti savo lūkesčių.

„Deja, mums nepavyko rasti glaudaus kontakto su Finansų minsiterija, bendradarbiaujant ekonomikos atgaivinimo lėšų plano rengime, ir neatsitiktinai tai rekomenduoja glaudų bendradarbiavimą tiek EK, tiek Europos Parlamentas. Gavome nusiskundimus iš regioninių plėtros tarybų, iš merų, savivaldybių asociacijos, derinome pozicijas, kaip būtų galima spręsti ir įtakoti, kad bent šiame procese dalyvautų socialiniai partneriai, ir principas būtų iš apačios į viršų, ne tai, kas valdžios kabinetuose sugavota ir bus nuleista įgyvendinimui“, – pyko. R. Juška.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius vylėsi, kad planą bus galima spėti papildyti.

„Tikrai turime pakankamai mažai laiko planui patobulinti. LSA jau ir ne kartą sakė, kad iš tikrųjų pasigedo atvirumo rengiant šį planą. Aišku, atskirus komponentus mes žinojome, bet bendro vaizdo nesimatė iki praėjusios savaitės penktadienio“, – sako M. Sinkevičius.

Anot jo, savivaldybės norėtų į planą įkomponuoti savivaldos, regioninį aspektą, ir siūlė keletą priemonių: „Ne viskas plane atsirado, ir ne viskas atgulė į planą, kai kas transformavosi, o kai ko ir neberandame plane“

M. Sinkevičius vylėsi, kad per likusį laiką dar galima planą patobulinti.

Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė naujo paramos plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuris skirtas panaudoti 2,225 milijardo ES lėšų. Galutinis plano pateikimo terminas – 2021 m. balandžio 30 d. Opozicija kritikuoja, kad nebelieka daug laiko diskusijoms – visuomenė ir politikai galimybe su planu susipažinti ir įvertinti, bei pateikti savo įžvalgas gavo likus mažiau kaip dviem savaitėms iki termino pabaigos.

Parengtas planas numato investicijas trimis pagrindinėmis kryptimis – į žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, bei Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą.

Žaliajai pertvarkai teks daugiausiai, 37 procentai, plano lėšų – 823 mln. eurų. Investicijoms į skaitmeninimą planuojama skirti 20 proc., arba 445 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi švietimas, sveikata, darbo rinka ir socialinė įtrauktis, inovacijos ir mokslas.

Europos Komisija naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios dydis 750 milijardų eurų, pristatė pernai gegužės 20 dieną, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. Pagal ją Lietuvai yra iš viso numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.

Šiomis lėšomis gali būti skirtos finansuoti struktūrines reformas, skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad diskusijos dėl plano vyksta „už uždarų durų“, o „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį teigė, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o nepristatinėti jo viešai esą prašė EK, kad nebūtų nepagrįstų lūkesčių. Ministrė kartu teigė sulaukusi EK atstovų patikinimo, kad plane numatyti tikslai yra pakankamai ambicingi, rašo BNS.

Ankstesnė Vyriausybė, įtraukdama dalį EK lėšų, pernai buvo parengusi Ateities ekonomikos DNR planą, tačiau vėliau jis buvo panaikintas naujosios Vyriausybės.

100 eurų kupiūra
100 eurų kupiūra
© Shutterstock
www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.8667

Taivano viceministras: dar visai neseniai apie Lietuvą žinojome tik iš vadovėlių, o dabar esame artimi partneriai

Taivano ekonomikos viceministras Chern Chyi Che sako, kad visai neseniai apie Lietuvą skaitėme tik...

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali...

Seimas: už valstybės lėšas įsigyti kelias profesijas nebebus galima

Valstybės finansavimo nebegaus dalis tęs­ti­nį profesinį mokymą pasirenkančių žmonių.

Rusijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą (1)

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad per ketvirtadienį surengtą skubų posėdį sumažino...

Šimonytė apie ruošiamus mokestinius pakeitimus: galbūt iki rudens Seimą ir pasieks

Premjerė Ingrida Šimonytė interviu „Delfi“ teigė, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai gali...

Top naujienos

Nausėda pirmą kartą sureagavo į aršias kovas sukėlusį projektą: detales komentuoti šiandien anksti

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmą kartą sureagavo į valdančiųjų pasiūlytą Civilinės...

Naujomis karo prognozėmis dalijasi jau ne tik ukrainiečiai: pagrindinė Rusijos puolimo ašis – ties vienu miestu

Pagrindiniai mūšiai Ukrainoje verda Donbase, aplink Severodonecką. Panašu kad Rusijos kariuomenė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai (3)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Ukraina: turime galingą poveikio Vengrijai svertą (6)

Vengrija pasinaudojo Rusijos karu prieš Ukrainą ir iš esmės šantažuoja Europos Sąjungą, bet...

Šimonytė sulaukė klausimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka įvertinti jau beveik tris metus trunkančios prezidento...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Delfi PliusGreta Klimkaitė, laida „Iš esmės“

Lietuvos ekspertai atsakė, ar dėl beždžionių raupų gali tekti riboti keliones: yra dvi netipiškos situacijos (1)

Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę...

Teismas nuteisė kraupų nusikaltimą įvykdžiusį jaunuolį: panaudojęs fizinį smurtą išžagino mažametę

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės bei...

Seime susikirto medikai ir SAM – gydytojai jaučiasi neišgirsti, ministerija atkerta: atėjot čia skųstis (1)

Vis aktyviau kalbama apie gydymo įstaigų reformą . Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...