„Pirmiausia reikia gerai išmokti pamokas ir labai aiškiai įvertinti, kodėl sistema, kontrolės mechanizmai neveikia, kodėl vidury baltos dienos gali būti išvaistomos milijoninės lėšos ir dar tokiam tikslui. Kontrolės griežtinimas yra vienas iš kelių“, – ketvirtadienį, lankydamasis sostinėje vykstančioje knygų mugėje žurnalistams, teigė G. Nausėda.
„Pačia sistema gyventojai gali pasitikėti, bet turime padaryti dar daug, kad pasitikėjimas būtų ne tik pažadais grįstas, o realiais veiksmais. Pamoka gera, kartais naudinga gauti pamoką, kaip ir ekologijos klausimuose, jeigu ne „Grigeo“ skandalas, galbūt visi būtume apsimetinėję, kad viskas yra gerai“, – tikino jis.
Šalies vadovas svarsto, kad Š. Stepukonio istorija gali leisti pasidaryti išvadas bei išvengti tokių atvejų ateityje.
„Tai yra kelias į išsivalymą. (...) Tikiuosi, kad ir šioje vietoje skandalinga istorija turės bent vieną teigiamą pasekmę, kad padarysime išvadas ir stengsimės išvengti tokių dalykų ateityje“, – kalbėjo prezidentas.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas Vilniuje, teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.
Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis yra atnaujintas.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
„Vienu ypu“ visų problemų nespręstų
Pasiūlymas uždrausti lošimų reklamas – svarstytinas, tačiau ne vienintelis galimas sprendimas sprendžiant priklausomybių nuo azartinių lošimų problemą, sako prezidentas.
„Nemanau, kad tai yra stebuklingas būdas išspręsti vienu ypu visas problemas. Svarstytina kaip vienas iš galimų sprendimų“, – ketvirtadienį žurnalistams lankydamasis Vilniaus knygų mugėje teigė G. Nausėda.
Praeitą savaitę informacinėje teisės aktų sistemoje buvo įregistruotos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuotos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą.
Iniciatyvą paskatino vadinamasis „BaltCap“ skandalas, kilęs paaiškėjus, jog buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galimai pasisavino apie 40 mln. eurų ir didelę dalį šių lėšų pralošė.
„Čia rimtas klausimas. Manau, kad grįžtant prie šitos istorijos ir problemos gylio ir esmės, tai galėtų būti vienas iš būdų. Bet nemanau, kad mums reikėtų kliautis tik draudimais ir nespręsti šito klausimo sistemiškai“, – pasiūlymą uždrausti lošimų reklamas komentavo G. Nausėda.
„Čia tikrai nėra lengvų sprendimų, bet valstybė turi ir vadovautis valstybiniais motyvais ir pirmiausia užkirsti kelią, kad tiesiog iš žmonių nebūtų pavagiami jų pinigai“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas pabrėžė, jog ieškant būdų tobulinti lošimų sektoriaus veiklos priežiūra svarbu pastebėti ne tik „iššvaistytus milijonus“, bet ir socialinį azartinių žaidimų poveikį.
„Pastebime, aišku, iššvaistytus milijonus. Bet kiek žmogiškų tragedijų, kiek šeimų suirusių, kiek tiesiog nelaimingų žmonių. Manau, kad visa tai privalome matyti taip pat“, – kalbėjo G. Nausėda.
Įstatymo pataisas dėl lošimų reklamos draudimo pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.
Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.
Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.
Projekto iniciatoriai tvirtina, kad akivaizdu, jog šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti. Pavyzdžiui, šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti.
