„Šioje Seimo sesijoje prašytume, kad Seimas apsvarstytų papildomą neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) šeimoms, auginančioms vaikus, klausimą. Taip pat norime, kad valstybės biudžete būtų atsižvelgta ir į tai, kad reikia rūpintis mūsų pensininkais. Pensijų didinimas iki šiol buvo klausimas, kuriuo rasdavome sutarimą. Tikiu, kad ir 2024 metų biudžetas nebus išimtis“, – antradienį po susitikimo teigė G. Nausėda.
Taip pat prezidentas paminėjo, kad tokių sprendimų priėmimas negali būti atidedamas remiantis galimu finansų trūkumu. Anot jo, taip atsisakyti reformų negalima.
„Mes dažnai mėgstame deklaruoti, kaip rūpinamės žmonėmis, tačiau kuomet ateina reikalas iki sprendimų, mes randame daugybę priežasčių tų sprendimų neįgyvendinti, dažniausiai pasiremdami tuo, kad tam nėra pajamų. Mūsų nuomone, tai nėra teisinga ir nėra jokio atsiprašymo už tai, kad reikalingų sprendimų priėmimas, ypač aktualių šeimoms, kurios augina vaikus, yra atidedamas dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: kitų metų biudžetas yra rinkiminis, tad jo priėmimas gali būti sudėtingesnis
Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen atsižvelgė, kad 2024-ieji metai bus rinkiminiai, tad šių metų biudžeto priėmimas bus galimai sudėtingesnis. Visgi, ji tiki, kad Seimas sugebės suderinti norus ir valstybės finansines galimybės.
„Tikiuosi ir tikiu, kad Seimui užteks išminties suderinti gerus norus ir valstybės realias galimybes“, – sakė ji.
Taip pat, pasak politikės, rudens sesijos metu svarstomas mokesčių reformos paketas bus išskaidytas ir vertinamas etapais. Jos teigimu, atskiri siūlymai bus aptarti pagal poreikius ir įgyvendinimo įmanomumą, kol bus pasiektas sutarimas.
„Kiekvieną (mokesčių keitimo – ELTA) siūlymą, kuris pasieks Seimo salę, mes svarstysime atskirai. Kaip jau ir sakiau, gerų norų bus labai daug šį rudenį, o mes turėsime Seime išmintingai ir atsakingai juos vertindami, subalansuoti su realiomis finansinėmis valstybės galimybėmis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Dėl mokesčių korekcijų dar praėjusią savaitę sakiau, kad mes koalicijoje apsitarėme. Sutarėme, kad praėjus pateikimui, jis bus išskaidytas, vertinamas etapais. Beprotiškos skubos nėra. Galime kalbėti apie atskirus siūlymus tiek, kiek to prireiks. Tam, kad sulauktume sutarimo“, – aiškino ji.
Prezidentas ragina spręsti teisėsaugos sistemoje dirbančių asmenų atlyginimų klausimą
Prezidentas taip pat akcentavo, kad jam svarbus ir teisėsaugos sistemoje dirbančių asmenų atlyginimų klausimas. Pasak jo, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas teisingas atlyginimų mokėjimas šioje srityje.
„Valstybės tarnybos reforma vyksta, įstatymas priimtas, tačiau darbas iki galo nebuvo padarytas. Štai kodėl dabar susiklostė tam tikros disproporcijos tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų. Yra ir gilesnių problemų. Pakėlėme atlyginimus teisėjams, tačiau masiškai darbą palieką teisėjų padėjėjai, kurie gauna neįtikinėtinai mažus atlyginimus“, – žurnalistams aiškino G. Nausėda.
Šalies vadovas dar birželį pasiūlė didinti prokurorų algas ne nuo kitų metų sausio, o nuo šių metų spalio.
Galiausiai šalies vadovas paragino Seimą atsižvelgti ir į jo iniciatyvą, sugriežtinti atsakomybę už nusikaltimus valstybei.
„Mums labai svarbi ir teisingumo sistema. Štai kodėl inicijavau įstatymą dėl sugriežtintos atsakomybės už nusikaltimus valstybei. Tikiu, kad Seime bus rastas pritarimas. Gyvename tokioje geopolitinėje aplinkoje, kada turime labai principingai ir griežtai vertinti žmonių veiklą prieš savo valstybę“, – teigė jis.
ELTA primena, kad šalies prezidentas ir Seimo vadovybė aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.
