„Pagaliau sulaukėme ir ilgai žadėtos mokesčių reformos plano. Siūlymas aukštoms pajamoms mokesčius skaičiuoti pagal dydį, o ne pagal veiklos formą – svarbus žingsnis link didesnio mokesčių teisingumo“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.
„Tačiau reformos pasiūlymuose tebėra esminių trūkumų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis. Nuostatas, kurios neatitinka pamatinės reformos logikos, reikėtų kuo greičiau pataisyti“, – pažymėjo jis.
Per krizę pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu palikti juos likimo valiai
G. Nausėda akcentavo, kad dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai. Jis tvirtino, kad recesijos grėsmė nepanaikina būtinybės toliau mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, plėtoti regionus, užtikrinti švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumą bei kokybę.
„Tikiu, kad ateityje galėsime dar daugiau padaryti dėl šeimų su vaikais, jaunimo, senjorų, žmonių su negalia, nepasiturinčiųjų ir kitų, kam Lietuvoje reikalinga pagalba“, – sakė šalies vadovas.
„Teigiamų ženklų jau yra. Visuomenės nuomonė ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas lemia politikų mąstysenos pokyčius. Gerovės valstybės siekis palaipsniui įsitvirtina politinėje darbotvarkėje. Reaguojant į beprecedentį infliacijos šuolį, pakoreguotas 2022 m. valstybės biudžetas. Kartu su 2023 m. biudžetu priimtas naujas pagalbos paketas su elektros ir dujų kainų kompensacijomis gyventojams, tęstiniu neapmokestinamojo pajamų dydžio, pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimu“, – tikino jis.
Prezidentas taip pat džiaugėsi bendromis pastangomis švelninant energijos kainų bei palūkanų šoko poveikį Lietuvos verslui.
„Savalaikiai sprendimai dėl energijos kainų kompensavimo ir galimybė pigiau skolintis investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo suteikė šalies ūkiui viltį, kad jis nebus pamirštas. Pažangias investicijas paskatintų ir įgyvendintas siūlymas pratęsti pelno mokesčio paskatas. Daugiau energijos į ekonomiką įlies pradėjęs veikti nacionalinis plėtros bankas, kurio idėją nuosekliai kėliau nuo pat kadencijos pradžios“, – dėstė G. Nausėda.
„Inicijavau papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą, kuris netrukus leis pasiekti 50 proc. pakeitimo normą, tai yra santykį tarp pensijos ir buvusio atlyginimo. Negalime trypčioti vietoje ir laukti geresnių laikų. Nėra kito būdo garantuoti 60 ar 70 proc. pakeitimo normą – tik nuolat jos siekti“, – teigė jis.
Galiausiai prezidentas džiaugėsi, kad Seimas atsižvelgė į jo poziciją nenaikinti vaistų priemokų kompensacijų senyvo amžiaus žmonėms bei žmonėms su negalia. Taip pat, šalies vadovą optimistiškai nuteikė kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklai.
„Patvirtinti nauji asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindai, tikėkimės, įgalins sistemą ateiti pas žmogų, užuot žmogui ieškojus, kaip pačiam į sistemą prasibrauti“, – tvirtino G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Eltos šaltinių teigimu, Vyriausybė mokesčių reformą svarstys trečiadienį.
