„Man tenka apgailestauti. Jeigu Seimas nebūtų pasidavęs kažkokiems politiniams konjunktūriniams vėjams ir pritaręs mano dar prieš gerą pusmetį teiktam pasiūlymui dėl galimybės vieną kartą per kaupimo laikotarpį esant svarbioms sąlygoms išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tai šiandien šį projektą būtume turėję įgyvendintą ir jis būtų daliai žmonių palengvinęs gyvenimą“, – penktadienį Ukmergėje kalbėjo G. Nausėda.
„Deja, buvo padaryta kitaip, o vakar pamatėme, kad KT beveik pažodžiui patvirtino tai, ką aš teikiau dar prieš pusę metų“, – sakė jis.
G. Nausėda taip pat teigė planuojantis krašto apsaugos sistemos ir verslo atstovų susitikimą, kurio metu bus tariamasi, kaip paspartinti gynybos pramonės Lietuvoje plėtrą.
„Ketinu netrukus sušaukti pramonės atstovų, kariuomenės, krašto apsaugos sistemos vadovų susitikimą tam, kad vietoje galėtume išsiaiškintume, kaip galime pašalinti kliūtis spartesniam pramonės integravimui į mūsų saugumo reikalus“, – penktadienį žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, gynybos pramonės plėtros tema buvo aptarta ir Nacionalinėje visuotinės gynybos koordinavimo taryboje, kurios posėdis penktadienį vyko Ukmergėje.
„Kalbėjome apie pramonės plėtrą ir jos geresnį įveiklinimą tam, kad galėtume gaminti ne tik amuniciją, bet ir karinę įrangą tiek krizės atveju, tiek ir taikos sąlygomis“, – sakė šalies vadovas.
Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.
Visgi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo Nacionalinio gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad valstybė yra suinteresuota, kad gynybos pramonė Lietuvoje plėstųsi. Todėl, pasak jų, artimiausiu metu bus imtasi šį tikslą įgyvendinti padėsiančių sprendimų.
