„Kol kas pasigendu daugiau lėšų vaikams, šeimoms. Tai kas numatyta, 10 eurų, nepadengia to, kas jau buvo paminėta dėl infliacijos pasekmių. Teiksime savo šeimų neapmokestinamojo pajamų dydžio klausimą Seimui, tikimės palankaus požiūrio į jį. Žiūrėkime, kaip biudžeto svarstymas vyks vėliau“, – pirmadienį Kelmėje žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tuo tarpu kalbėdamas apie kelių finansavimą, šalies vadovas pažymėjo, kad reikia ieškoti galimybių didesniam šio sektoriaus finansavimui, nes to kas yra planuojama, anot jo, neužtenka kelių plėtrai ir modernizavimui. Pasak jo, šiuo metu beveik visos savivaldybės skundžias tragiška kelių būkle.
„Svarbiausia, kad infliacijai esant tokio lygio, natūralu, kad kuklūs, nominaliniai pakeitimai arba lėšų padidėjimai nepadengia infliacijos ir tai reiškia, kad kitais metais realiai turėsime dar mažiau lėšų šiam nepaprastai svarbiam tikslui“, – sakė prezidentas.
„Keliai svarbūs ne tik patys savaime, bet ir įgyvendinant švietimo ir sveikatos apsaugos reformas, nes jose daug kas pakabina ant pavėžėjimo paslaugos. Jeigu ji negali būti normaliai suteikta dėl to, kad technika byra važiuodama duobėtais keliais, natūralu, kad šioje sistemoje atsiranda silpnoji grandis ir šiuo metu tai yra keliai“, – tvirtino jis.
Skaistė: Prezidentūra šeimos mokesčio lengvatai siūlo hipotetinį šaltinį, kuris buvo paskirstytas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė skeptiškai vertina Prezidentūros siūlomą šeimos mokesčio lengvatą. Taip pat, pasak jos, lengvatai pasiūlytas pajamų šaltinis iš progresyvumo modelio, numatyto mokesčių reformoje, yra hipotetinis, o lėšas numatyta paskirstyti kitoms reikmėms.
„Vyriausybės pasiūlytame mokesčių pakete buvo numatytos ir lengvatos, ir papildomų pajamų priemonės – jos buvo subalansuotos. Aš siūlyčiau tiesiog visiems, kurie nori papildomų mokesčių lengvatų, sugalvoti tuos šaltinius, atnešti į Seimą ir jie bus priimti. Tai šiuo atveju yra siūlomas hipotetinis šaltinis, kuris mūsų pakete jau buvo paskirstytas kitoms reikmėms“, – interviu 15min teigė G. Skaistė.
Politikė mano, kad horizontalus neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas, leidžiantis didinti pajamas „į rankas“ visiems, uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), yra reikalingesnis ir teisingesnis, negu Prezidentūros siūloma lengvata.
„Papildomo NPD už vaikus sistemos buvo atsisakyta dar praeitoje kadencijoje ir įvesti vaiko pinigai. Jie kainuoja biudžetui pakankamai brangiai. 2024-ųjų metų biudžete vaiko pinigams mokėti yra numatyta apie 600 mln. eurų. Vaiko pinigai taip pat – didėja, nes jie yra indeksuojami. Vaiko pinigai kiekvienam vaikui augs apie 10 eurų ateinančiais metais ir tie sprendimai taip pat kainuoja“, – sakė ministrė.
„Todėl turėti ir išmokų priemones, ir mokesčių lengvatos priemones tiesiog nėra tokių galimybių. (...) Paketas buvo pakankamai platus, todėl sakyčiau, kad jeigu prezidentas turi iniciatyvų, turėtų atnešti subalansuotą sprendimą ir jį pateikti Seimui, kad jis būtų priimtas visa apimtimi, o ne tiktai ten, kur tu siūlai lengvatas, o kažkas kitas turi sugalvoti papildomas pajamų priemones“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimui biudžete kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė rugpjūčio pabaigoje teigė, jog šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir taip mažinti nelygybę bei nepamokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA) – kas yra strateginis tikslas.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad Prezidentūros siūlymas įvesti šeimos mokesčio lengvatą yra diskutuotinas, bet pastaraisiais metais yra nueita kitu – vaiko pinigų keliu ir vienos priemonės keisti kita nebereikėtų. Taip pat, pasak jos, Prezidentūra turėtų nurodyti kiek toks sprendimas kainuotų biudžetui ir koks būtų pajamų šaltinis.
I. Segalovičienė aiškino, kad pajamų šaltinis skirtas Prezidentūros siūlomai šeimos mokesčio lengvatai yra progresyvumo modelis, numatomas mokesčių reformoje.
Prezidentūra Eltai rugsėjo pradžioje tvirtino, kad jeigu būtų pritarta G. Nausėdos siūlymui taikyti papildomą nepamokestinamą pajamų dydį (PNPD) už vaikus, asmens, uždirbančio MMA ir auginančio du vaikus, NPD su MMA susilygintų jau kitais metais.
