Pirmąją lentelės vietą užima Suomija, kurios konkurencingumą itin smarkiai didina inovacijų diegimas.
Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl Suomija yra tokia stipri, yra vyriausybės dėmesys mokslinių tyrimų ir ekonominės plėtros (R&D) svarbai.
Šalies verslas ir aukštosios mokyklos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, todėl Suomija mokslinių tyrimų ir ekonominės plėtros požiūriu pirmauja tiek aukštojo mokslo, tiek ir vyriausybiniu lygmeniu.
Liuksemburgas šioje lentelėje užima antrąją vietą. Nedarbas čia pats žemiausias visoje ES - tik 2,6 proc.
Nors Rytų Europos valstybės nepasižymi aukštu R&D rodikliu, investicijų lygis čia geras ir reikšmingai auga toliau.
Tačiau siekiant pagerinti darbo jėgos našumą vietinėms bendrovėms reikės dar daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius ir inovacijas, sakoma ataskaitoje, kurią parengė Šefildo ir George'o Washingtono universitetai.
Slovėnija, užimanti aukščiausią poziciją tarp naujųjų ES narių, gerai tvarkosi žinių ir užimtumo kategorijose, ypač mašinų gamybos ir elektrotechnikos šakose.
Čekijai taip pat sekasi žinių bei užimtumo srityse, bet, žiūrint plačiai, ji nėra itin konkurencinga. Ši šalis užsienio investuotojus, ypač automobilių gamintojus, traukia žemais darbo jėgos kaštais.
Tyrime pažymima, kad ilgesniu laikotarpiu Rytų Europai norint tapti konkurencingesniu regionu, reikės gerinti transporto jungtis.