Už prekystalių stovinčios moterys teigia, kad darbo padaugėjo kone dvigubai. Gyventojai pakuočių atneša vis daugiau, didžiuliai maišai sukaupiami vos per kelias dienas, o tara išvežama vos kartą per savaitę.
Berčiūnų parduotuvėje dirbančiai Violetai Šukienei nerimą kelia ne tik pereinamasis laikotarpis, bet ir artėjanti vasara. Mat karščiausiu metų laiku nuo taros gali sklisti blogas kvapas, o tai prieštarauja higienos reikalavimams.
Anot jos, taromatai didžiųjų prekybos centrų kasininkams darbą gal ir palengvina, tačiau ant kaimo pardavėjų pečių griūna didžiulė našta.
„Mes neturime patalpų tarai laikyti. Per savaitę jos susikaupia maždaug šeši maišai, juos pastatome prie prekių lentynų. Mūsų sandėlis mažas, vos užtenka atvežtai produkcijai. Parduotuvėje dirbu viena.
Būna taip, kad vienu metu ateina keli žmonės ir juos turiu aptarnauti. Tuo pat laiku atveža prekių, kurias skubiai turiu priimti, o dar keli žmonės stovi su taros maišais. Manau, kad čia didžiausias absurdas. Buteliai su visais gėrimų likučiais surenkami iš pakelių, miško, stovyklaviečių. Bijau net pagalvoti, kas dėsis vasarą“, – „Sekundei“ teigė V. Šukienė.
Dvigubas krūvis
Pardavėja mano, kad geriausia išeitis būtų bent jau mobilusis taromatas, jis kartą per savaitę atvažiuotų tam tikru laiku.
Besišnekučiuojant su V. Šukiene į parduotuvę užsuko Berčiūnų gyventojas Stasys. Susimokėjęs už prekes, vyras grįžo vos už kelių minučių. Garbaus amžiaus berčiūnietis atnešė šešis tuščius butelius.
Pardavėja Violeta maunasi pirštines, iš už prekystalio traukia popierinę dėžę, atidžiai apžiūri kiekvieną butelį, nuskenuoja kodą ir po vieną deda į dėžę. Tada nusimauna pirštines, klientui grąžina 60 euro centų užstatą, vėl maunasi pirštines ir neša tarą į šalia esantį koridorių. Iš dėžės butelius meta į jau puspilnį maišą ir už kelių sekundžių grįžta į salę.
Tokia darbo eiga pardavėjai jau įprasta. Moteris džiaugiasi, kad tuo metu parduotuvėje nebuvo daugiau klientų ir šį darbą galėjo atlikti ramiai – nereikėjo žvalgytis, kad nebūtų apvogta.
Skaičiavimas užima laiko
Pirmadienio rytą Gustonių maisto prekių ir gėrimų parduotuvėje už prekystalio stovėjo dvi pardavėjos. Viena jų – Dalia Krištopaitienė – „Sekundei“ aiškino, kad nauja užstato sistema iš tiesų kelia daug papildomų rūpesčių, tačiau čia dirbančios moterys džiaugiasi, kad šio miestelio aplinka tapo švaresnė.
„Darbo labai daug. Gyventojai neša įvairią tarą – ir skardines, ir plastikinius butelius, sulčių pakelius. Reikia kiekvieną patikrinti, kad turėtų depozito ženklą, kad nebūtų sulamdytos, pažeistos. Vienas atneša kelis butelius, kiti ateina su pilnais maišais. Mūsų darbo krūvis padidėjo, o alga nuo to nepakilo. Jei turėtume taromatą – darbo kur kas mažiau būtų“, – kalbėjo D. Krištopaitienė.
Gustonių parduotuvė turi ūkinį pastatą, todėl sukti galvos, kur dėti atneštą tarą, pardavėjoms nereikia. Jų darbas – surinkti butelius, suskaičiuoti ir tvarkingai sudėti į tam skirtus plastikinius maišus. Į vieną jų telpa apie pusantro šimto. Sandėlyje šiuo metus yra ir išvežimo laukia jau septyni maišai.
Gustonyse gyvenanti pardavėja pažymėjo, kad atsiradus naujai užstato sistemai miestelis tapo švaresnis. Tą patvirtino ir sutikta gustonietė Ina.
„Visiems norisi gyventi švaresnėje aplinkoje. Nežinau, ar čia tik sutapimas, bet mūsų gyvenvietė tapo tvarkingesnė. Pakelėse tuščių butelių jau seniai nemačiau. Aš atnešiau aštuonis butelius, namuose dar turiu du. Man jokių nepatogumų nekyla. Prieš eidama apsipirkti pasiimu maišelį su tuščia tara, ir viskas“, – „Sekundei“ sakė moteris.
Niekas neklausė, kaip būtų geriau
Panevėžio vartotojų kooperatyvo „Žemdirbių globėjas“ direktorė Rita Pribušauskienė sako, kad dėl naujos sistemos didesnių sunkumų nekyla.
Mat VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ mažas parduotuves aprūpina visomis reikalingiausiomis priemonėmis – pirštinėmis, maišais, jų stovais.
„Sistema veikia vos kelis mėnesius, todėl dar anksti kalbėti ir daryti išvadas, ar mums geriau, ar blogiau.
Bendra situacija dar tikrai nėra aiški. Kai rinkoje visai nebeliks nedepozitinių butelių – tada bus galima daryti išvadas. Žinoma, pardavėjoms darbo daugiau, bet niekas mūsų neklausė, kaip mums būtų geriau“, – tvirtino R. Pribušauskienė.
Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva nesureikšmina padėties ir sako, kad bet koks papildomas darbas yra tam tikras apsunkinimas, tačiau tam laiko pasiruošti turėjo visi.
„Iki šiol nebuvo tokios depozito sistemos, todėl normalu, kad mažose parduotuvėse padaugėjo darbo. Tačiau šie klausimai išspręsti jau senokai. Prieš metus priimtas įstatymas ir jį reikia vykdyti. Vis dėlto Lietuvoje dar tūkstantyje parduotuvių taromatai turi būti pastatyti pirmiausia. Žinoma, visų pirma jie turi atsirasti ten, kur superkama daugiausia taros.
Dabar yra šiokia tokia problema, kad ne visos parduotuvės ją superka. Dar nemažai privačių, nedidelių parduotuvėlių savininkai vos ne pirmą kartą girdi, kad reikia supirkti tarą, nelabai skaito įstatymus, domisi naujovėmis. Iki šiol tebevyksta diskusijos, ar tokioms parduotuvėms apsimoka supirkti ar ne, reikia ar nereikia, privaloma ar neprivaloma. Bet šitie dalykai taip pat susitvarkys“, – mano R. Koreiva.
Pelno iš sistemos nebus
Pasak R. Koreivos, kad tinkamai išspręstum problemą, reikia išgyventi pirmąją vasaros sezoną.
„Taromatas gana sudėtingas įrenginys, jis reikalauja tinkamos vietos, interneto ryšio. Kaip žinia, nors ganėtinai neblogai išvystytos informacinės technologijos, bet kai kurių vietovių internetas dar nepasiekia. Žinoma, tai ateities klausimas. Estai šį procesą pradėjo prieš dešimtį metų ir dabar taromatus turi beveik visoje šalyje“, – kalbėjo direktorius.
R. Koreivos nuomone, visų pirma reikia ištirti rinką, nes nupirkti taromatą, jį pastatyti, bet vėliau pamatyti, kad superkama vos keletą pakuočių, būtų neracionalu.
„Taromatai nemokamai pastatomi tik tada, jeigu parduotuvėje yra superkama daug pakuočių. Pačiam savininkui neapsimoka pirkti. Dar nėra tikslių skaičiavimų, juos bus galima atlikti ateityje. Bet ir dabar aišku: jeigu superkama vos po keliasdešimt butelių per dieną, tikrai neapsimoka statyti taromato. Juk kainuoja internetinis ryšys, kasos juosta, o įrenginiui reikia skirti bent jau keturis ar penkis kvadratinius metrus prekybos salės ploto“, – paaiškino R. Koreiva.
Kai kurie prekybininkai teigia, kad užmokestis už priimamas pakuotes per mažas. Mat mažosios parduotuvės už butelį gauna pusantro euro cento, o didžiosios, kur yra taromatai, – 2,8 cento. Tačiau tiek šios sistemos administratoriai, tiek R. Koreiva aiškina, kad tokia sistema įdiegta ne tam, kad parduotuvės užsidirbtų, bet tam, kad aplinka būtų švaresnė.
„Šioje vietoje pelno niekas negali uždirbti. Visoje Europoje veikia tokia sistema, ir niekas neskaičiuoja uždarbio. Parduotuvei lieka vienas kitas centas, bet jai dažnai reikia tam tikrų investicijų, pavyzdžiui, atskirti patalpą, tad taromatas gali būti net ir šiek tiek nuostolingas. Tačiau pusantro euro cento yra nemaža suma. Jau seniai depozito sistemą įsivedusiose šalyse Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje ar Estijoje prekybininkai gauna mažesnis užmokestį už surinkimą.
Bet kokios naujienos – geros ar blogos – bus tada, kai turėsime patirties, patikrinsime, kaip veikia sistema. Dabar mūsų visų darbas – supirkti, išvežti, atsiskaityti“, – teigė R. Koreiva.
