Nuo 2020 metų liepos 1 dienos „Regitroje“ įregistruojant arba keičiant automobilio valdytoją reikės sumokėti mokestį.
Seimo nariai antradienį posėdyje priėmė naują Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą. Už tai balsavo 72 parlamentarai, 53 buvo prieš, dar 4 susilaikė. Anksčiau buvo numatyta, kad įstatymas įsigalios balandžio 1 dieną, tačiau pritarta pasiūlymui datą nukelti iki liepos 1 dienos. Anksčiau siūlyta, kad mokestis būtų mokamas tik pirmą kartą registruojant automobilius, tačiau pritarta Agnės Širinskienės pasiūlymams, pagal kuriuos mokestį tektų mokėti ne tik už pirmą kartą registruojamas, bet ir už valdytoją keičiančias transporto priemones. Seimo narė taip pat pasiūlė sumažinti mokesčio dydžius.
Nesumokėjus mokesčio, motorinės transporto priemonės registracija Kelių transporto priemonių registre neatliekama. Mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojamų degalų rūšies (dyzelinas, benzinas, dujos) ir išmetamo anglies dvideginio kiekio (gramai per kilometrą). Jis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų. Tiek degalų tipą, tiek CO2 bendrą vertę galima sužinoti transporto priemonės registracijos liudijime. Kai duomenų apie CO2 kiekį nėra, mokestis apskaičiuojamas pagal specialias formules.
Mažai siejasi su tarša
DELFI laidoje M.Buzelis dar kartą pakartojo jau seniau pasakytą mintį, kad šis mokestis nėra taršos mokestis.
„Mes esame šį mokestį linkę vadinti paprastai – automobilių prekybos mokestis. Tai mažai siejasi su tarša. Mokesčių dydį gal ir nusako tarša, tačiau, kiek bendrai įtakos tai daro automobilių autoparko taršai, mes matome, kad labai mažai“, – komentavo M.Buzelis.
Panašiai svarstė ir Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis. Anot jo, vargu, ar mokestis įneš didesnių pokyčių.
„Sunku pasakyti, kaip naujasis mokestis paveiks rinką. Kai registruoji automobilį, sumoki 200 eurų ir šešėlis mažėja, galbūt per tą prizmę ir būtų teigiamas pokytis. O šiaip tai yra mokestis vien dėl mokesčio.
Toks pavyzdys. Ar tai yra tarša ar automobilių registracijos mokestis, jeigu per metus laiko pasikeičia du šeimininkai ir abu sumoka. Lieka tie patys vairavimai, bet į biudžetą papuola du kartus tas mokestis. Vargu, ar pamatysime didelį poveikį. Aš paskaičiavau, kad jeigu norėčiau keisti automobilį, už kurį turėčiau 200 eurų mokėti, tai man reikėtų kokius 5000 eurų „įdėti“ į naują automobilį“, – DELFI laidoje komentavo Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis.
Problema – nustatant taršą
Ekspertai sutinka, kad gali kilti problemų nustatant taršą. „Idealiu atveju tai realius taršos mokesčius turėtų pateikti atstovai, gamintojai ar kažkas, bet jiems tai būtų be galo didelis krūvis ir aš puikiai suprantu, kad tai būtų utopija. Dabar įstatymo projekte matau, kad jeigu automobilis yra dyzelinis, tai jo tarša bus nustatoma automobilio svorį padauginus iš kažkokių koeficientų. Man automatiškai kyla klausimas, o kur yra tokios sudedamosios dalys kaip automobilio gamybos metai, galingumas.
Vien svorio neužtenka, kad būtų nustatyta galima automobilio tarša. Atrodo, kad užvažiuosite ant svarstyklių ir jums pasakys, kiek teršia jūsų automobilis. Manau, kad šią vietą reikėtų tobulinti, kaip suprantu, laiko tam dar yra daug. Kitas dalykas, gal yra kažkokie katalogai, kuriais būtų galima remtis. Taip pat žinau tokį dalyką, kad kai kurie iš JAV atvežti automobiliai dažnu atveju neturi taršos parodymų. Kaip tais atvejais bus nustatoma tarša – bent jau man neatsakytas klausimas“, – sakė M.Buzelis.
Jis taip at pridūrė, kad automobilio taršos klausimas yra labiau techninis.
„Aš nemanau, kad įmanoma būtų suskaičiuoti faktinius taršalus. Vis tiek bus kažkokia problema. Techniškai už šalies keliais važinėjančių automobilių būklę atsakinga Transporto priemonių techninių apžiūrų asociacija. Kaip technologiškai ištirti, kiek konkretus automobilis teršia, kokia jo tiksli CO2 emicija, manau, tai yra labiau techninis klausimas“, – komentavo pašnekovas.
„Yra toks švedų sprendimas, kaip galima realiai pamatuoti. Tam tikroje atkarpoje statomi tokie davikliai, kurie daromi įkalnėje, o įkalnėje daromi tam, kad negalėtum riedėti, kad tau reikėtų akseleruoti ir trumpoje atkarpoje realus CO2 imamas. Skirtumas nuo gamyklinio parodymo skiriasi iki 40 kartų“, – sakė S.Šuminas.
Šimtai tūkstančių turėtų mokėti mokestį
Pasiteiravus, kiek yra važinėjančių taršių automobilių, kurie patektų į mokesčio ribą perregistruojant, S.Šuminas tikino, kad apie 800 tūkst.
„Apie 800 tūkst. važinėjančių, bet vėlgi, kurie patektų, tai mes kalbame apie du variantus – pirmą kartą įregistruotas transporto priemones ir jeigu keičiasi valdytojai. Galiu pasakyti 2019 metų duomenis iki lapkričio mėnesio. Tai būtų apie 180 tūkst. pirmą kartą įregistruotų ir panaši suma 180 tūkst. – keičiasi valdytojai“, – komentavo jis.
„Tas skaičius, kuris papuolą į tą visą skaičių, už kurį jau reiktų mokėti, tai dar viską reikėtų paskirstyti, nes, kaip žinome, dalis jų priklauso įmonėms, kas yra paprasčiau, o kita dalis – fiziniams asmenims. Tai vėlgi, kaip tas pasiskirstymas naštos atrodys. Kol kas rinka dar nesureaguoja į tą mokestį, sunku kalbėti apie kažkokį poveikį ar pokyčius. Sunku pasakyti, į kurią pusę pasislinks ta rinka, kokie automobiliai bus populiaresni. Man atrodo, kad sunku kalbėti dar“, – replikavo Kauno automobilių turgaus vadovas.
Guls ant vartotojo pečių
M.Buzelio nuomone, naujasis mokestis vis tik guls ant pirkėjo pečių.
„Mes truputį ir bijome to dalyko, kad visa ši sistema gali iššaldyti senesnius automobilius Lietuvoje, tokius automobilius bus tiesiog sunkiau parduoti. Galima sakyti, kad galbūt šiek tiek sutriks Lietuvos automobilių autoparko sistema. Kai automobiliai pasendavo, juos perparduodavo kitiems, tai jiems automatiškai įsigyti kažkokį senesnį hipotetinį automobilį bus gerokai brangiau.
Jeigu automobilio vertė bus apie 1000 eurų, tai už tą automobilį galbūt reikės sumokėti dešimtadalį jo kainos dydžio tą mokestį.
Visa tai išpučia, padidina kainą ant pirkėjo pečių. Manome, kad tai gali šiek tiek paleisti ir verslą, kurs dirba skaidriai“, – svarstė pašnekovas.
