Nemaža dalis permainų nuo Naujųjų susijusi su gyventojų pajamomis.
Nuo 2024 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 924 Eur popieriuje arba 84 Eur į rankas. Skaičiuojama, kad didėjimas sudaro apie 10 proc.
Minimalusis valandinis atlygis taip pat didinamas iki 5,65 euro vietoje anksčiau nustatyto 5,14 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 eurų, arba taip pat apie 10 proc.
Taip pat didėja ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Seimui pritarus šis dydis kyla 122 Eur – iki 747 Eur. Jo padidėjimas siekia 20 proc.
Įsigaliojus pokyčiams, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidės 75,2 euro (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), 1000 eurų uždirbančio asmens pajamos padidės 30,24 euro, o uždirbančio 2167 eurus ir daugiau – nesikeis.
Vidutinė senatvės pensija nuo šiol bus didesnė maždaug 66 eurais ir sieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didėja 5,95 proc.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – 38,23 euro.
Daugiau pinigų gali tikėtis ir gaunantys socialines išmokas.
Bazinė socialinė išmoka nuo šiol sudarys 55 eurus, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų. Šalpos pensijų bazė didėja iki 197 eurų.
Taip pat vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. auga nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro.
Nuo sausio mažėja ir visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams.
Dviejų laiko zonų „Standartinis“ planas pinga dar labiau: dieninė dedamoji mažėja 1,1 cento iki 25 centų už kWh, o naktinė – 0,6 cento (3,8 proc.) nuo 15,8 iki 15,2 cento už kWh.
Nors kitos dedamosios auga, mažėja kitų metų pirmam pusmečiui apskaičiuota elektros įsigijimo kaina, ji lygi 8,228 cento už kWh – tai apie 29 proc. arba 3,38 cento pigiau nei 2023 metų antrą pusmetį (11,605 cento) (šios kainos yra be PVM).
Taip pat pinga dujos.
Priklausomai nuo vartotojų grupės, gamtinių dujų kubinis metras pirmąjį pusmetį pinga 4–7 centais. Dujų kaina pirmajai grupei (maisto gaminimas) mažėja 5,15 proc. arba 7 centais iki 1,29 euro už kubinį metrą.
Antrajai grupei (būsto šildymas) kaina pinga 4,6 proc. iki 83 centų už kubinį metrą, o trečiajai – 4,82 proc. iki 79 centų už kubinį metrą (visos kainos su PVM). Pastovioji kainos dalis nesikeičia.
Nuo Naujųjų gyventojams brangsta alkoholis ir rūkalai.
Daugiau mokėti teks ir už dyzeliną, akmens anglis, naftos dujas. Visus šiuos pokyčius numato nuo sausio 1-osios didėjantys akcizai.
Alkoholis, priklausomai nuo rūšies, brangsta nuo 3 iki 36 euro centų. Rūkalai – nuo 15 iki 47 euro centų.
Labiausiai kitąmet brangs kaitinamasis tabakas ir jam alternatyvūs produktai. Akcizas didėja 32,1 proc. – nuo 60,2 iki 79,5 už 1000 vienetų. Gyventojai už šias prekes mokės +0,47 Eur/20 vnt. daugiau.
Kalbant apie dyzeliną, akcizas didėja iki 410 eurų už 1 000 litrų produkto, o 2025 metais – iki 466 eurų, 2026 metų – iki 500 eurų.
Pakeitus Akcizų įstatymą, nuo 2024 metų sausio 1 d. suskystintoms naftos dujoms (SND) pradedamas taikyti 304,1 Eur/t akcizo mokestis. Iki šiol daugelį metų šis tarifas buvo nulinis.
Nuo sausio 1-osios prekybos tinkluose leidžiama prekiauti maistu, kurio galiojimo terminas jau yra pasibaigęs. Teigta, kad prekės turės būti paženklintos užrašais: „Geriausias iki…“
Taip pat viešojo maitinimo įstaigoms nebebus taikoma 9 proc. PVM lengvata. Anksčiau ją Seimas skyrė siekdamas padėti kavinėms bei restoranams atsigauti po koronaviruso pandemijos. Nuo Naujųjų PVM grįžta į senas vėžes ir vėl sieks 21 proc.
Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Dėl jų bus pakoreguotos tiek Lietuvos viduje, tiek į užsienį siunčiamos korespondencijos ir siuntinių kainos.
Dalies siuntų kainos mažės, tačiau numatyta, kad augs į užsienį siunčiamos neregistruotos mažosios korespondencijos įkainiai. Jos didėja nuo 11 iki 22 proc.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas.
Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos bus pradedamos rinkti atskirai nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip tai ir numato Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimai.
Sostinėje bei Klaipėdoje nuo sausio brangs komunalinių atliekų tvarkymas. Vidutinio 60 kv. metrų buto savininkui metinė rinkliava Vilniuje didės 26 proc. iki 58 eurų.
Taip pat kelių eismo taisyklėse atsiranda naujų reikalavimų elektrinių paspirtukų vairuotojams.
Tarp svarbiausių pokyčių – bus ribojamas paspirtukų greitis, vairuoti šias transporto priemones galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys, nepilnamečiams bus privaloma visuomet dėvėti šalmą.
