aA
Viruso (COVID-19) krizė keičia makroekonomikos prognozes. Finansų ministerijos teigimu, Lietuvos ekonomika 2020 metais gali smukti 1,3–2,8 proc. Taip pat laukiama didesnio nedarbo lygio, tačiau vidutinis darbo užmokestis, nors ir mažiau, bet vis tiek turėtų didėti.

Penktadienį Finansų ministerijoje pristatytas pavasario ekonominės raidos scenarijus.

Jame nurodoma, kad nedarbo lygis šalyje laikinai išaugs iki 8,1 proc., šiuo metu siekia 6,1 proc. Tikimasi, kad vėliau nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc.

Pastaraisiais metais sparčiai augę atlyginimai 2020 metais turėtų šiek tiek sulėtėti. Finansų ministerijos specialistai numato, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidės 5,6 proc. Naujausiais duomenimis, VDU popieriuje siekia 1 317,6 euro, į rankas – 834,3 euro.

Šiais ir kitais metais prognozuojama 2 proc. infliacija. 2019 metais vidutinis metinis vartotojų kainų indeksas buvo 2,4 proc.

Anksčiau Finansų ministerija prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas 2020 metais augs 2,4 proc., metinė infliacija sieks 2,3 proc., darbo užmokesčiai didės 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.

Penktadienį pristatytos prognozės parengtos, įvertinus Vyriausybės ekonomikos skatinimo planą, kuris turėtų amortizuoti COVID-19 krizės sukeltas neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.

„Tokia prognozė galios tik tokiu atvejų, jei virusas bus suvaldytas per pirmąjį pusmetį. Jei per pirmąjį pusmetį Lietuva ir Europa nesuvaldys viruso, skaičiai bus visai kiti“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Nestabili aplinka

Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o globalios ekonomikos augimo perspektyvos trapios.

„Kadangi COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nėra suvaldyta, o šiuo metu jo plitimo židinys – Europa, egzistuoja rizika, kad išorės aplinka gali būti blogesnė, nei numatyta baziniame scenarijuje.

Be to, sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones. Mažesnė vidaus paklausa bus juntama paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas bei prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais“, – rašoma jame.

Ministerija prognozuoja, kad užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje.

„Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc.

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima“, – rašoma pranešime.

COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas 2020 metais pakoreguos pastaruoju metu susiformavusias darbo užmokesčio (DU) pokyčio tendencijas.

„Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai lėtės“, – dėstoma pranešime.

Prognozuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis, nei stebėtas pastaraisiais metais, ir išliks artimas 5 proc.

Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. „Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas“, – dėstoma pranešime.

Tačiau COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas, blėstantys pastaruoju metu vyravę optimistiniai vartotojų lūkesčiai, mažėjantis užimtumas ir gyventojų skaičius lems lėčiau augančias namų ūkių vartojimo išlaidas.

Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2 proc. (2019 metais) iki 1 proc. (2020 metais). Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.

Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindiniam fiksuotam kapitalui formuoti augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 metais) iki 1 proc. (2020 metais).

„Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones, todėl išlaidos pagrindiniam fiksuotam kapitalui formuoti 2021–2023 metais turėtų augti apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus“, – rašoma dokumente.

Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau draudimai neapima prekių judėjimo.

Vyriausybės 2,5 mlrd. eurų plane numatoma užtikrinti reikiamus išteklius efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą ir skatinti ekonomiką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
2.4524

Geležinkelį elektrifikuojanti ispanų „Elecnor“ Lietuvoje įsteigė filialą (3)

Geležinkelį Vilnius-Klaipėda elektrifikuojanti Ispanijos infrastruktūros bendrovė „ Elecnor “...

„Bolt“ per naują finansavimo etapą pritraukė 600 mln. eurų (1)

Estijos startuolis „Bolt“ , teikiantis pavėžėjimo, automobilių dalijimosi, elektrinių...

Per pandemiją įsikūrusios įmonės skaičiavo milijoninius pelnus: sako, kad tai buvo galimybių metas (25)

Kol vienų įmonių veikla per pandemiją ir karantiną buvo sustabdyta, kitos įmonės kūrėsi ir...

Latvijos konkurenijos taryba 10 statybos bendrovių skyrė baudų už 16 mln. eurų (1)

Latvijoje konkurencijos taryba (KT) skyrė baudų už 16 mln. eurų sumą 10 statybos bendrovių,...

„Coca-Cola HBC Lietuva“ atleidžia 14 darbuotojų (2)

Gaiviųjų gėrimų prekybos ir natūralaus vandens pilstymo bendrovė „Coca-Cola HBC Lietuva“,...

Top naujienos

Karbauskis: Landsbergis turi važiuoti pas Nausėdą ir neišeiti, kol nesusitars (24)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog...

Eskedar Maštavičienė: jei didžioji dalis nelegalių migrantų liktų Lietuvoje – jie taptų legaliais gyventojais (435)

14 metų Lietuvoje gyvenanti ir Lietuvos pilietybę turinti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar...

Kenčia nuo apleistų sklypų: nesusitvarkiusiems gresia didesni mokesčiai ir baudos (7)

Kaip ir kasmet naujai sudariusi preliminarų nenaudojamų žemės sklypų Aukštaitijos sostinėje...

Už Vyriausybės durų strateguojami slapti sprendimai dėl migrantų: parlamentarus įspėja būti pasirengus papildyta (344)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po neformalaus ministrų posėdžio sakė,...

Turistų dar neatrastas Europos miestas, kuriame vaizdai pasakiški, o kainos – nesikandžioja (5)

Nenuvalkiota gražuolė – taip vienas vietinis man apibūdino Valensiją. Trečią pagal dydį...

Pareigūnai vandeniu iš žarnos ir ašarinėmis dujomis „vėsino“ Rūdninkų poligone kilusias aistras (1092)

Rūdninkų poligone, kur yra apgyvendinti keli šimtai neteisėtų migrantų, neramumai nesibaigia....

Naujosios Šimašiaus sutuoktinės įmonę lydi didžiulė sėkmė: laimėtas ne vienas savivaldybės konkursas (497)

Vilniaus mieste architektūros įmonę UAB „DO Architects" jau kurį laiką lydi ypatinga sėkmė....

JAV gydytojai jau praranda kantrybę: matysim dar daug mirčių (5)

Prieš metus JAV sveikatos priežiūros specialistai pasijuto bejėgiai. Koronavirusas buvo...

Armonaitė: galimybių pasas galios du mėnesius (97)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad galimybių paso galiojimo laikas...

Liutauras Elkimavičius | D+

Nauji socialiniai tinklai, kurie patiks pavargusiems nuo feisbuko ar instagramo

Feisbukas – senukams, o instagramas – pamaivoms? „Pinterest“ – tetulėms, o tviteris –...