aA
Viruso (COVID-19) krizė keičia makroekonomikos prognozes. Finansų ministerijos teigimu, Lietuvos ekonomika 2020 metais gali smukti 1,3–2,8 proc. Taip pat laukiama didesnio nedarbo lygio, tačiau vidutinis darbo užmokestis, nors ir mažiau, bet vis tiek turėtų didėti.

Penktadienį Finansų ministerijoje pristatytas pavasario ekonominės raidos scenarijus.

Jame nurodoma, kad nedarbo lygis šalyje laikinai išaugs iki 8,1 proc., šiuo metu siekia 6,1 proc. Tikimasi, kad vėliau nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc.

Pastaraisiais metais sparčiai augę atlyginimai 2020 metais turėtų šiek tiek sulėtėti. Finansų ministerijos specialistai numato, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidės 5,6 proc. Naujausiais duomenimis, VDU popieriuje siekia 1 317,6 euro, į rankas – 834,3 euro.

Šiais ir kitais metais prognozuojama 2 proc. infliacija. 2019 metais vidutinis metinis vartotojų kainų indeksas buvo 2,4 proc.

Anksčiau Finansų ministerija prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas 2020 metais augs 2,4 proc., metinė infliacija sieks 2,3 proc., darbo užmokesčiai didės 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.

Penktadienį pristatytos prognozės parengtos, įvertinus Vyriausybės ekonomikos skatinimo planą, kuris turėtų amortizuoti COVID-19 krizės sukeltas neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.

„Tokia prognozė galios tik tokiu atvejų, jei virusas bus suvaldytas per pirmąjį pusmetį. Jei per pirmąjį pusmetį Lietuva ir Europa nesuvaldys viruso, skaičiai bus visai kiti“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Nestabili aplinka

Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o globalios ekonomikos augimo perspektyvos trapios.

„Kadangi COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nėra suvaldyta, o šiuo metu jo plitimo židinys – Europa, egzistuoja rizika, kad išorės aplinka gali būti blogesnė, nei numatyta baziniame scenarijuje.

Be to, sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones. Mažesnė vidaus paklausa bus juntama paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas bei prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais“, – rašoma jame.

Ministerija prognozuoja, kad užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje.

„Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc.

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima“, – rašoma pranešime.

COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas 2020 metais pakoreguos pastaruoju metu susiformavusias darbo užmokesčio (DU) pokyčio tendencijas.

„Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai lėtės“, – dėstoma pranešime.

Prognozuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis, nei stebėtas pastaraisiais metais, ir išliks artimas 5 proc.

Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. „Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas“, – dėstoma pranešime.

Tačiau COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas, blėstantys pastaruoju metu vyravę optimistiniai vartotojų lūkesčiai, mažėjantis užimtumas ir gyventojų skaičius lems lėčiau augančias namų ūkių vartojimo išlaidas.

Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2 proc. (2019 metais) iki 1 proc. (2020 metais). Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.

Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindiniam fiksuotam kapitalui formuoti augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 metais) iki 1 proc. (2020 metais).

„Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones, todėl išlaidos pagrindiniam fiksuotam kapitalui formuoti 2021–2023 metais turėtų augti apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus“, – rašoma dokumente.

Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau draudimai neapima prekių judėjimo.

Vyriausybės 2,5 mlrd. eurų plane numatoma užtikrinti reikiamus išteklius efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą ir skatinti ekonomiką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
2.4524

Seimas įpusėjo svarstymus, kaip „Sodra“ mokės pensijų anuitetus (4)

Seime skinasi kelią tvarka, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos fonduose sukauptų...

„Rokiškio sūris“ šiemet neketina mokėti dividendų (2)

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“, pernai uždirbusi...

Ekonomistas išanalizavo, kaip karantino laikosi Baltijos šalys: Lietuva išsiskiria (160)

Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą,...

„Lufthansa“ dėl krizės mažina lėktuvų parko dydį, uždaro antrinę bendrovę „Germanwings“

Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ antradienį paskelbė uždaranti antrinę pigių...

Eurogrupės pirmininkas: ES reikia didelės apimties ir koordinuoto ekonomikos gelbėjimo plano

Euro zonos finansų ministrų grupės ( Eurogrupės ) pirmininkas Mario Centeno paragino...

Top naujienos

Apsisprendimo metas: kaip geležinius karantino gniaužtus atlaisvina kitos šalys (25)

Panašu, kad griežtos karantino sąlygos Lietuvoje bus dar sugriežtintos Velykų savaitgalį ir pats...

Ekonomistas išanalizavo, kaip karantino laikosi Baltijos šalys: Lietuva išsiskiria (160)

Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą,...

Pažiūrėkite į savo majonezo indelio etiketę: mokslų daktarė paaiškino, kas ten parašyta (28)

Majonezas yra vienas populiariausių padažų visame pasaulyje. Toks, kokį mes šiandien žinome,...

Paskelbė naujus užsikrėtusių koronavirusu maršrutus: lankėsi parduotuvėje, vairavo ir tarpmiestinį autobusą (8)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

Prezidento Gitano Nausėdos tėčiui atlikta širdies operacija (115)

Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai Kauno klinikose antradienį buvo atlikta...

Turkijoje gyvenantis Sirijos kurdas Ali apie pabėgimą iš tėvynės: tegul žmonės sužino viską iš pirmų lūpų (17)

Praeitų metų du rudens mėnesius praleidau Gaziantepe (Turkijoje), kur vietinį jaunimą mokiau...

Improvizacijų šou „Gero juoko dozė“. Dramatiška Amerikos bardo M. Nedzinsko mirtis Anykščiuose

Daugiau ištraukų rasite teatro „ Kitas kampas “ „Youtube“ paskyroje Kitas kampas....

Paaiškėjo, kokias subsidijas už prastovas gaus darbdaviai: Seimas patvirtino naująją mokėjimo tvarką (151)

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė ir kaip atrodys subsidijos darbo vietas išlaikantiems...

Vokietijoje sunkūs ligoniai nuo koronaviruso bus gydomi eksperimentiniu preparatu (17)

Vokietijoje koronavirusu užsikrėtę sunkios būklės pacientai ateityje galės gauti...

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – mokytojus į neviltį varančios rekomendacijos: kai kurie gavo raštus eiti priverstinių atostogų (156)

Nuotolinio ugdymo rėmai nelabai tinka ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – šitaip nusprendė Lietuvos...

|Maža didelių žinių kaina