Galimai paskatintų persideklaruoti
Finansų ministerijai pateikus NT mokesčio įstatymo korekcijas aiškėja daugiau detalių, kaip toks mokestis, jei jam būtų pritarta, atrodytų.
Buvo aiškinama, kad mediana ir progresinis tarifas, kintantis priklausomai nuo būsto mokestinės vertės, būtų taikomi tik tam būstui, kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o jei turima daugiau NT objektų, mokestis būtų skaičiuojamas nuo visos būsto mokestinės vertės.
Tai reiškia, kad teoriškai gyventojai, keisdami deklaruotą gyvenamą vietą, galėtų patys įsivertinti, nuo kurio NT objekto jiems palankiau mokėti NT mokestį.
Pavyzdys galėtų būti turimi du NT objektai: vienas – Vilniaus savivaldybėje, kurio mokestinė vertė siekia 70 tūkst. Eur, o kitas – Nidoje, kurio mokestinė vertė siekia 200 tūkst. Eur.
Šiuo atveju gyventojui būtų palankiau gyvenamąją vietą deklaruoti Nidoje, kad būtų išvengta apmokestinimo nuo visos brangesnio NT objekto mokestinės vertės. Nidoje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo NT mokestį mokėtų pritaikius medianą ir progresinius tarifus: daliai, kuri viršija vieną medianą, – 0,06 proc. ir daliai, kuri viršija dvi medianas, – 0,1 proc. O už Vilniuje turimą būstą mokėtų, sakykime, mažiausią 0,1 proc. tarifą (tarifus ne pagrindiniam būstui atskirai nustatys savivaldybės, jie sieks nuo 0,1 iki 1 proc.) nuo visos būsto mokestinės vertės, o tai minimaliai nuo 70 tūkst. Eur sudarytų 70 Eur per metus.
Kitu atveju, jei būtų nuspręsta, kaip pagrindinį būstą laikyti esantį Vilniuje, o būstui Nidoje būtų taikomas bent minimalus savivaldybės nustatytas galimas tarifas – 0,1 proc. nuo visos mokestinės vertės, per metus sumokamas mokestis sudarytų 200 Eur. Jei tarifas siektų maksimalų procentą – 1 proc., sumokama suma kiltų net 2 tūkst. Eur.
Daugiau apie tai, kaip būtų skaičiuojamas NT mokestis, skaitykite čia.
LB: bus sudaromos paskatos mokesčio vengti
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis kalbėjo, kad LB bendrai remia visuotinio NT mokesčio taikymą Lietuvoje ir pritaria, jog tai gali būti svarbus savivaldybių pajamų šaltinis.
„Taip pat palaikome pasiūlyme įvardytas priemones, skirtas efektyviau administruoti mokestį.
Pritariame, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), taip supaprastinant mokesčio mokėjimą gyventojams.
Palaikome siekį dažniau atlikti NT mokestinių verčių peržiūrą, užtikrinant, kad apmokestinamos kuo aktualesnės NT vertės, ir nebaigto statyti NT apmokestinimą, taip mažinant galimybes mokesčio išvengti nedeklaruojant statybų baigtumo.
Vis dėlto, matome, kad po konsultacijų atnaujintas siūlomas NT mokesčių modelis prieš siūlant Seimui priimti galutinius sprendimus galėtų būti tobulinamas ir būtų aiškesnis, labiau suprantamas mokesčių mokėtojams ir labiau atliepiantis tokiam mokesčiui keliamus tikslus“, – kalbėjo ekspertas.
Jis aiškino, kad, Finansų ministerijos skaičiavimais, pagal patikslintą modelį per metus būtų surenkama nuo 18 iki kiek daugiau nei 100 mln. Eur, priklausomai nuo to, kokį tarifą savivaldybės pasirinktų nepagrindiniam NT apmokestinti, bet didelė tikimybė, kad savivaldybės patirtų politinį spaudimą taikyti minimalų tarifą ir surenkamų lėšų nepakaktų miesto infrastruktūrai išlaikyti bei gerinti.
„Todėl mokestis galėtų būti renkamas centralizuotai, taip, kaip jį dabar moka gyventojai už didesnės vertės NT, ir vėliau paskirstomas savivaldybėms pagal objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, tokius, kaip savivaldybės gyventojų skaičius, ir pan.“, – siūlė LB atstovas.
Taip pat buvo aiškinama, kad pagrindinio ir nepagrindinio NT apmokestinimas neturėtų būti atskirtas, o turėtų būti apmokestinama bendra asmeniui priklausančio NT vertė, ne atskiri NT objektai.
„Mokesčio tarifai turėtų būti vienodi visoje šalyje, progresyviai didėjantys, labiau apmokestinant didesnes NT vertes. Didesniu tarifu galėtų būti apmokestinamas nenaudojamas NT, taip skatinant NT naudoti efektyviau“, – teigė ekspertas.
Buvo aiškinama, kad bendrai reikėtų nustatyti progresyvius, t. y. didėjančius, mokesčio tarifus už didesnės vertės turtą, nes pagal planuojamą tvarką už mažesnės vertės turtą vienoje savivaldybėje būtų mokama daugiau nei už didesnės vertės turtą kitoje savivaldybėje.
Tarp siūlymų – ir tai, kad mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo turimo NT vertės, pritaikius minimalų neapmokestinamą dydį, jog socialiai jautriausi gyventojai tokio mokesčio nemokėtų ar jis būtų simbolinis.
Paklaustas, ar šiandien pasiūlytos NT mokesčio įstatymo pataisos neskatintų persideklaruoti kitur, siekiant sutaupyti, taip pat perrašyti turimą turtą giminaičiams, A. Prapiestis sakė, kad tokių tendencijų gali būti.
„Taip, išties, atskyrus pagrindinio ir kito NT apmokestinimą sudaromos paskatos mokesčio vengti, pavyzdžiui, perrašius turimą NT šeimos nariams ir jiems deklaravus gyvenamąją vietą perrašytame NT objekte“, – teigė jis.
Ministerija abejoja tokiu scenarijumi
Finansų ministerijos teigimu abejotina, ar galutinis sprendimas dėl deklaruojamos vietos būtų priimamas remiantis tik 2026 m. galimai pasikeisiančiu NT mokesčiu.
„Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog deklaruotos gyvenamosios vietos pasirinkimas, veikiausiai, sietinas su viešųjų paslaugų gavimu. Pvz., deklaravus gyvenamąją vietą X savivaldybėje, ten švietimo paslaugas gautų vaikai, keistųsi balsavimo teisė – balsuoti galima už tos apygardos politines jėgas ir politikus.
Kartu ir gyventojų pajamų mokestis keliauja tai konkrečiai savivaldybei, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta. Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į kitas viešas paslaugas, socialinę paramą, išmokas (valstybė socialines išmokas moka tik asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą).
Taigi kiekvienas žmogus turi pats įsivertinti, ar toks žingsnis būtų prasmingas“, – teigė ministerija.
Kalbant apie dovanojamą turtą, kaip buvo aiškinama, ministerija sutinka: yra galimybė, jog būstai bus perrašomi vaikams, tačiau teigė, kad nekilnojamojo turto mokestis tokiam turtui būtų neskaičiuojamas tik tada, jei neviršija tos savivaldybės medianos. Kitais atvejais atitinkamai, pagal viršijimo ribas, taikomas 0,06–0,1 proc. tarifas.
„Primename, jog naujuoju NT mokesčio projektu siūloma nustatyti, kad visas nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus, o tai atitinkamai prisidėtų prie regionų plėtros, galimybių švietimui gerinti sudarymo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, kultūros paveldo, investicijų projektų finansavimo didinimo, ikimokyklinio ugdymo plėtros, socialinių (globos) ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės stiprinimo“, – teigė ministerijos atstovai.
