Apie šį susitarimą pranešė visos didžiausios tarptautinės naujienų agentūros. Užsienio žiniasklaidos pranešimuose susitarimas vertinamas dvejopai: viena vertus, tai laikoma reikšmingu žingsniu diversifikuojant energetikos išteklius; tačiau tarptautiniai ekspertai taip pat abejoja, ar šis susitarimas iš tiesų taps realybe.
Autoritetingas verslo dienraštis "The Financial Times" savo interneto svetainėje skelbia, kad naftotiekis "suteiks svarbų alternatyvų naftos šaltinį valstybėms, kurios iki šiol labai priklausomos nuo Rusijos". Nutiesus naftotiekį, šios šalys galės gauti naftos iš Azerbaidžano, kur išgaunama vis daugiau produkcijos, ir galbūt Kazachstano, pažymi "The Financial Times".
Britų dienraščio apžvalgininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad nauju naftotiekiu ypač suinteresuota Lietuva, kuri nebegauna naftos naftotiekiu "Družba".
Prancūzijos žinių agentūra AFP pažymi, kad pasirašytas susitarimas gali padėti diversifikuoti šaltinius ir pažaboti Maskvos energetinę įtaką. Amerikiečių agentūra "Associated Press" maždaug 500 milijonų eurų kainuosiantį projektą laiko Rytų Europos vyriausybių, kurios vis labiau nerimauja dėl Rusijos energetinės politikos, laimėjimu.
Kita vertus, kaip rašo "The Financial Times", kai kurie analitikai abejoja, ar naftotiekis tikrai bus nutiestas. Abejonių kelia vis didėjanti Kaspijos jūros regione išgaunamos naftos paklausa ir prognozuojama stipri Rusijos tiekėjų konkurencija.
"Azerbaidžanas, regis, neišgaus tiek naftos, kad užpildytų naftotiekį. Jis neturi daug laisvos naftos. Didžiausia problema yra ta, kad politiniam aljansui nepriklauso Kazachstanas", - dienraščio interneto svetainėje cituojamas Kijeve veikiančios energetikos konsultacinės firmos "Upeco" vadovas Sergejus Kujunas.
Šis analitikas įžvelgia ir dar vieną problemą - tokiam "komerciškai abejotinam" projektui gali būti sunku rasti investuotojų.
"Associated Press" atkreipia dėmesį, kad nors Jungtinės Valstijos pareiškė diplomatinę paramą šiam projektui, patys amerikiečiai abejoja, ar bus pakankamai naftos užpildyti naftotiekį.
"Teoriškai, naftą gali tiekti Azerbaidžanas. Tačiau tik vėliau sužinosime, ar projektas yra komerciškai įvykdomas. Jei ne, nesu tikras, kad jis bus įgyvendintas", - "Associated Press" cituoja Matthew Bryza, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėją Europos reikalams.
Preliminariai planuojama, kad naujasis naftotiekis galėtų pradėti veikti 2012 m. Ukraina naftos vamzdyną nuo Odesos iki Brodų yra pastačiusi dar 2001 m., tačiau jis beveik nenaudojamas, nes nepavyksta susitarti su Kazachstanu bei Azerbaidžanu dėl naftos žaliavos tiekimo.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus po dokumentų pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad dabar įsipareigojimus prisiima visas regionas. Tai labai svarbu ne tik apsirūpinant alternatyvia nafta, bet ir pagerinant gyvenimo kokybę daugeliui žmonių.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis pasidžiaugė, kad po Krokuvos susitikimo ir pokalbių su minėtų šalių vadovais pavyko smarkiai pažengti į priekį ir "Lietuvoje pasiekti tokį laimėjimą". Anot jo, viskas, ką buvo galima įveikti šiame etape - padaryta. Naujojo naftotiekio projektas turėtų būti rentabilus, be to, jis turi didelę politinę reikšmę.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pažymėjo, kad pasirašyti susitarimai - tai Kaspijos, Juodosios ir Baltijos jūrų regionų energetinio bendradarbiavimo pradžia. Naujo energetinio koridoriaus strateginę bei politinę svarbą akcentavo ir Ukrainos bei Gruzijos vadovai.